Gamta – visų namai LRT

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis ne vieną savaitę stebi rudąjį lokį, kuris braido po Lietuvą. O gal net ne vienas. Taip pat su kolegomis medžiotojais gelbsti stirnų jauniklius, kurie šiuo metu slepiasi pievose ir javuose.

Gamtos vasara visada prasideda nuostabiai - net tie, kurių daigus ar vaismedžių žiedus nužnaibė gegužės šalnos, pamiršo šias skriaudas ir keliauja po Lietuvą, stebėdami augalus mini augalų žavadienį.

Įspūdžiai iš Pietų Lietuvos gamtos.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nors žalčiai stebimi vis naujose vietose, kol kas sunku pasakyti, kad tai - šios rūšies būklės pagerėjimo ženklai, - tam reikia dar mokslininkų tyrimų. Tačiau, kodėl kai kurie žmonės bijo roplių ar varliagyvių? Biologas, Džiuglių žmogumi pristatantis Gerardas Paškevičius aiškina, kaip gydyti tariamas baimes ir fobijas.

Jeigu miške auga didesnis ąžuolas, uosis, beržas ar alksnis, ant vieno medžio, galima rasti bent 60-70 vabzdžių, žinoma – ir jų palikuonių. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė – Cseh aiškina, kaip gamtininkai saugo nykstančius vabalus, kaip gražina į natūralią aplinką.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ornitologas, organizacijos "Ornitostogos" sumanytojas ir vadovas Marius Karlonas pasakoja apie internetu transliuojamus vaizdus iš paukščių lizdaviečių, iš gamtos. Tačiau gamtoje ne viskas jauku ir miela. Kokios dramos vyksta paukščių lizduose?

Kurtinys ir tervinas – nykstantys paukščiai. Aukštaitijos miškininkas, gamtos fotografas Jonas Barzdėnas aiškina, kodėl nykstya šie paukščiai, kokios apsaugos jiems reikia?

Kutinys ir teterninas - nykstantys paukščiai. Aukštaitijos miškininkas, gamtos fotografas Jonas Barzdėnas aiškina, kodėl nykstya šie paukščiai. Kokios apsaugos jiems reikia?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kodėl neišgyveno žmonių augintas briedžiukas, o kranklys bažnyčios auksą vogė, kodėl kiškis nesugebėjo pievomis šoliuoti? Telšių rajone esančio „Žvėrinčiaus“ sumanytojas, įkūrėjas Petras Dabrišius pasakoja liūdnas pamokančias istorijas.

Žemaitijos saugomų teritorijų ekologas Antanas Kubilius aiškina, ką sužino žygeiviai edukacinių žygių sako, kaip mėgaujasi meškinio česnako aromatais.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pastarųjų savaičių diskusijų objektas – meškinis česnakas. Gamtininkas Mindaugas Ryla aiškina, kad šiam augalui būtinos specifinės augimvietės, jis - jautrus mindymui, pradeda augti balandį, o po žydėjimo gegužę - pranyksta.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kad šiomis dienomis parskrenda lakštingalos ir kregždutės, o netrukus užkukuos gegutė.

Žalčiai nuo seno jautė lietuvių prielankumą ir gyveno ne tik greta, bet ir kartu. Nevykite žalčių iš savo kiemo pakraščio ar sodybų.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos miškuose auga apie 300 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius aiškina, ar įmanoma pažinti visus grybus?

Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja apie bebrų šeimyną - be jo gebėjimo statyti, prižiūrėti namus, mums jis gali būti ir teisingo šeimynykščio pavyzdžiu.

Žalčiai nuo seno jautė lietuvių prielankumą ir gyveno ne tik greta jų, bet - kartu su jais.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė