Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis‪.‬ LRT

Pačioje balandžio pabaigoje Jungtinės Karalystės Durhamo universiteto Katalikiškų studijų centras paskelbė galutinę beveik 200 puslapių ataskaitą, kurioje apibendrintas ketverius metus trukęs tyrimas. Jo metu buvo išklausomi seksualinio vaikų išnaudojimo aukų ir išgyvenusiųjų balsai visoje katalikų bendruomenėje. Tai vienas svarbiausių etapų, tiriant piktnaudžiavimo krizą Katalikų Bažnyčioje (šiuo atveju - Anglijoje ir Velse), o to tyrimo centre – itin svarbi išklausymo funkcija, padedanti spręsti seksualinės prievartos reiškinį: išgyvenusiųjų išklausymas, vietos Bažnyčios išklausymas ir religinių bendruomenių išklausymas. Išklausymas yra būtinas tam, kas ataskaitoje vadinama „atpirkimo galimybėmis“, nurodant tris konkrečius kelius: atkuriamieji metodai, pokalbiai ir išklausymas parapijų bendruomenėse ir skirtingi būdai kurti mūsų bendrą gyvenimą. Ataskaitoje nurodomi būdai, kaip atkurti pasitikėjimą ir pakeisti katalikišką kultūrą, pateikiamos įvairios praktinės žalos atitaisymo rekomendacijos, kaip antai, labdaros organizacijų veikla. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Šventųjų atvaizdų galia ir svarba tikėjimui: birželio mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato redaktorė Ilona Valujevičienė ir dailininkė Jurgita Kristina Pačkauskienė.
Užsienio spaudos apžvalga: Vokietijos katalikiška žiniasklaida apie vis aktualesnį kunigų trūkumo klausimą (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: Joanne Heaney-Hunter „Šeima kaip Švč. Trejybės simbolis“.
Kunigas Mozė Mitkevičius: Švč. Trejybė apaštalo Pauliaus laiškuose.
Antano Šimkaus radijo esė „Poezijos kurmio pasvarstymai“.

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Nors neeuropiečiams šis klausimas nerūpi, o ir Europos gyventojai ne per daug juo domisi, tačiau birželio pradžioje vyksiantys Europos Parlamento rinkimai nustatys ES kursą ateinantiems penkeriems metams. Nors balsavimas nėra populiariosios kultūros reiškinys – praėjusį kartą juose balsavo tik maždaug pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų, - vis dėlto galima lažintis, kad bent vienoje Europos vietoje dėmesys rinkimams net padidintas: Vatikane, kur popiežius Pranciškus su savo komanda nori matyti po balsavimo sustiprėjusią Europos Sąjungą. Priežastis? Jei Donaldas Trumpas vėl ateis į valdžią Jungtinėse Valstijose, kaip šiuo metu rodo apklausos, Pranciškus (ir, tikėtina, galimas jo įpėdinis) labai norėtų, kad jų pagrindine partnere pasaulinėje arenoje taptų ryžtingesnė ir įtakingesnė ES“. Plačiau – vedamojo skiltyje.
Pokalbis su Krokuvos universiteto Vaiko teisių apsaugos centro įkūrėja, psichologe-psichoterapeute Ewa Kusz apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje.
Ką gąsdina laisvė ir įvairovė? Filosofo Lauryno Peluričio komentaras.
Amerikiečių teologo Donald Gelpi „Dvasios archetipas“ (sk. Virgilijus Kubilius).
Kunigas Mozė Mitkevičius apie Sekmines.
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Vaikai anarchistai“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Katalikybė turi atsikratyti „triumfalizmo erezijos“, jei nori tapti sinodiškesnė ir geriau evangelizuoti sekuliariame amžiuje“, – teigia žinomas čekų teologas ir filosofas kun. Tomašas Halikas. „Mes laikome save societes perfecta, arba tobula visuomene, kuri pernelyg linkusi pasikliauti vien tik savimi“, - sakė Halikas, kuriam Vatikano sinodo biuras neseniai pasiūlė pravesti balandžio ir gegužės sandūroje vykusį maždaug 200 klebonų iš viso pasaulio susitikimui. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Naujas „Artumos“ numeris: apie katalikišką žiniasklaidą, žurnalisto pašaukimą ir naują Kazio Lozoraičio vardo stipendiją pasakoja žurnalo vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas.
Užsienio spaudos apžvalga: kodėl mažėja moterų vienuolių pašaukimų Lenkijoje ir kas yra „užnuodoytos bendruomenės“ (parengė Giedrius Tamaševičius).
Šeštinių pokalbis: kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus žengimo į dangų minėjimą apaštalo Pauliaus laiškuose.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Svarbu, kad ne ruskis...“

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Europos šalyse stiprėja reikalavimai švelninti aborto apribojimus ir įvirtinti teisę nutraukti nėštumai. Ar tai gali būti susiję su Roe vs. Wade atšaukimu Jungtinėse Amerikos Valstijose? Apie tai - vedamojo skiltyje.
Kas yra Viduržemio jūros teologija ir kaip ji susijusi su po dvejų metų Vilniuje įvyksiančiu Pasauliniu Dievo gailesingumo kongresu? Pokalbis su „Mažosios studijos“ svečiu iš Prancūzijos kun. Patrice Chocholski.
Apie politinę riziką - Lauryno Peluričio komentaras.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie tikėjimą ir grožį.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie žodžio 'nuodėmė' vartojimą: už ką teisiama Suomijos parlamentarė Päivi Räsänen?“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Popiežius Pranciškus, skirtingai nuo pirmtakų, pasisako už „globalių Pietų“ katalikybę, propaguojančią išsilaisvinimą iš vakarietiškų normų ir gilesnę integraciją į nevakarietiškas kultūras, tuo tarpu Vakarų „kultūriniai krikščionys" siekia išsaugoti savo istorinį krikščionišką paveldą. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Pokalbis su Ukrainos Caritas-Spes vadovu kun. Vyacheslav Grynevich: „Net jei žiniasklaidoje nėra informacijos apie Ukrainą, žinokite, kad karas vis tiek nesibaigė. Prašau, nepamirškite mūsų, nes mes kiekvieną dieną laukiame stebuklo“.
Užsienio spaudos apžvalga: Katalikų Bažnyčia Rusijoje - naujas vidaus priešas (parengė Giedrius Tamaševičius).
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ar pragaras tikrai tuščias?“

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Rusijos santykių su likusiu pasauliu vizija yra daug niūresnė, nei esame įpratę. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gyvena šalyse, besiribojančiose su Rusija arba geografiškai esančiose netoli jos. Šis dokumentas reiškia ne tik žemiausią tašką ekumenizmo raidoje, bet ir signalizuoja apie tai, kad šiandien krikščionims praktiškai neįmanoma susitarti dėl krikščionybės, taikos ir sugyvenimo mūsų bendruose namuose. Dokumente šaltakraujiškai išdėstyta Putino ir Kirilo sąjunga: Maskvos patriarchatas, kaip valstybinės Bažnyčios vadovas, bando suteikti posovietiniam Rusijos nacionaliniam projektui sielą ir viziją.
Kai 1991 m. Sovietų Sąjunga subyrėjo, nebuvo jokios dvasinės ir moralinės vizijos, išskyrus nostalgiją šlovingai Rusijos stačiatikybės praeičiai. Dabartinė Putino ir Kirilo simbiozė yra vaisius to, kas prasidėjo daugiau nei prieš trisdešimt metų. Tačiau vienas skirtumas yra tas, kad ne leninizmas-stalinizmas, o Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos patriarchatas dabar tiekia ideologinius šarvus šiam karo manifestui - karui, ginkluotam branduoliniais ginklais.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.

Maldynas kaip būdas suvaldyti beprotišką gyvenimo tempą: gegužės mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo redaktorė Ilona Valujevičienė.

Immanuelio Kanto 300 metų bujiliejui - filosofo Lauryno Peluričio
komentaras: „Ką Kantas patartų daryti su velnių valstybe, kuri nenori taikos?“

Apaštalo Pauliaus keliais: kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalo Velykas, praleistas kalėjime (II dalis).

Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kalkuliatorių džiaugsmas“ – apie tarpinio patikrinimo egzaminus.

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.