Radijo byla LRT

Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl darbo teisinių santykių (dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo ir kt.). Būta bylų, susijusių ir su darbuotojais iš užsienio valstybių. O kokiomis sąlygomis darbdavys privalo įdarbinti asmenį iš užsienio, ar darbo sutartys su užsieniečiais kuo nors skiriasi, ką darbuotojui reikėtų žinoti bandant apginti savo teises? Pokalbyje dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys.

Dirbtinio intelekto technologijos vystosi itin sparčiai, tam naudojamas vis didesnis kūrinių, kuriais yra apmokomi dirbtinio intelekto įrankiai, kiekis, tačiau iki šiol vis dar nėra aiškaus ir praktiškai įgyvendintino atsakymo, kur visame šiame itin spartaus technologinio vystymosi etape yra autorius, jo pagrindinės teisės ir kaip jos galėtų būti įgyvendinamos. Kam priklauso turinio autorystė, kuris sukurtas su dirbtinio intelektu įrankiu? Kokie iššūkiai jau kyla ir gali kilti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vadovaujantis teisininkas Paulius Sartatavičius.

Nuo 2022ųjų lapkričio įsigaliojo reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinta, kad smurtas ir priekabiavimas darbe (įskaitant ir psichologinį smurtą) yra draudžiamas. Pakeitimai numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties, sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Beveik pusantrų metų galioja naujas reguliavimas, o kokie rezultatai? Ar situacija pasikeitė? Svarstome su advokatų kontoros ECOVIS Proventus Law asoocijuota partnere, darbo teisės grupės vadove Brigida Baciene.

Ved. Artūras Matusas

Dar Šaltojo karo laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta šimtai slėptuvių, skirtų gyventojams pasislėpti ekstremalių situacijų arba karo atveju. Jei iki karo Ukrainoje visuomenei tokių patalpų likimas nebuvo gerai žinomas, dabar tai tapo ypatingai aktualu. Viešojoje erdvėje daug kalbama apie priedangas , slėptuves ar kolektyvinės apsaugos statinius, tačiau ne visi žinome ką tai reiškia ir tik nedaugelis iš mūsų galėtų pasakyti kokioje vietoje mieste, kuriame jau daugelį metų gyvename, yra tokia slėptuvė. Kiek pasikeitė teisinis reguliavimas gyventojų apsaugos ekstremalių situacijų atvejais ir karo metu, kokie apsaugai skirtų statinių skirtumai, ir kas mus apsaugotų labiausiai? Pokalbis su Vilniaus apygardos teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesore dr. Rūta Petkuviene.

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, daugėja įmonių ir net valstybinių iniciatyvų bei bandymų taikyti keturių darbo dienų savaitę. Kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus tokią praktiką , ar keturių darbo dienų per savaitę modelis suderinamas su Darbo kodeksu? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Pavasaris – automobilių pirkimo ir pardavimo metas. Dažnai siūloma labai greitai nupirkti Jūsų automobilį, kuris bus išvežtas į užsienį (kartais konkrečiai nurodoma Uktaina). Bandoma sudaryti įspūdį, kad automobilis bus nupirktas su visais žinomais ir nežinomais trūkumais, ir niekas dėl to nereikš jokių pretenzijų. Tačiau autorinką stebintys specialistai sako, kad ne visada tokie automobiliai išvežami į užsienį, kad nepatyręs žmogus gali prarasti pinigus, užsidirbti apsilankymą policijoje arba net teisme dėl iškelto civilinio ieškinio. Pataria bendrovės ,,Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

Ved. Artūras Matusas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – vienintelis kasacinis teismas valstybėje. Kas, dėl kokių sprendimų ir kokia tvarka gali į jį kreiptis, koks šio Teismo vaidmuo visuomenės gyvenime ir teismų sistemoje? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.

Iš neteisėtai praturtėjusių vilniečių teismas nusprendė konfiskuoti beveik milijoną eurų. Kaip nurodė prokuratūra, vykdant ikiteisminį tyrimą buvo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, įvertintos nuteistųjų teisėtos pajamos – tai leido pagrįstai manyti, kad pajamų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti. Apie neteisėtą arba nepagrįstą praturtėjimą kalbame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneriu advokatu Egidijumi Langiu.

Ved. Artūras Matusas

Vis mažiau atvejų, kai darbuotojas vienoje įmonėje dirba keliasdešimt metų. Dauguma jaunų žmonių drąsiai keičia darbovietes, o darbuotojų mobilumas tapo natūralia darbo rinkos dalimi. Vis dėlto darbdaviams neretai kyla daug klausimų, susijusių su siekiu apsisaugoti nuo galimų buvusio darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pastebėtina, kad nuo tada, kai įsigaliojo Darbo kodekso 38 straipsnis, reguliuojantis susitarimo dėl darbuotojo nekonkuravimo su darbdaviu sąlygas, ginčai dėl tokių susitarimų turinio interpretavimo ir tokių susitarimų sąlygų vykdymo prasideda ir pirmiau vyksta darbo ginčų komisijose, o ne teismuose. Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas dr. Girius Ivoška.

Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai, norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Kartais pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai, tačiau neretas atvejis, kai jie apgaulinga schema tiesiog įviliojami į šią nusikalstamą veiklą. Kaip veikia aukų ieškantys sukčiai , kokia atsakomybė gresia pinigų mulams? Pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.

Po Šarūno Stepukonio istorijos su galimai praloštais milijonais, pradėta daug kalbėti apie lošimų priežiūrą ir teisinį reguliavimą. Viešojoje erdvėje kilo daug klausimų apie tai kaip vienas žmogus galėjo pralošti tokias sumas, svarstoma apie azartinių lošimų organizatorių atsakomybę ir galimybę užkardyti tokius įvykius. Azartinių lošimų teisinius aspektus aptariame su advokatų kontoros „Justicion“partneriu, advokatu Aleksandru Kovalevskiu.

Ved. Artūras Matusas

Teismų atstovai sako, kad dažnokai susiduria su problema, kai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą niekaip negali rasti ieškomo žmogaus ir įteikti šaukimo į teismą. Kaip tuomet elgiamasi ir kaip ieškoma proceso dalyvio? Kodėl pačiam žmogui yra svarbu laiku gauti šaukimą? Apie teismo šaukimus kalbamės su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpe.

Dirbtinio intelekto (DI) naudojimą Europos Sąjungoje reglamentuos neseniai priimtas Dirbtinio intelekto aktas. Tai pirmosios pasaulyje DI veiklos taisyklės. Kokiems pokyčiams pasiruošti? Kas prižiūrės dirbtinio intelekto akto laikymąsi Lietuvoje, kokios galimos sankcijos už jo nesilaikymą ir kam jo bus taikomos? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas Mindaugas Civilka.

Dar nemažai darbuotojų susiduria su dvejonėmis, ar kreipusis medicininės pagalbos į specialistus, gali būti tikras, kad vėliau ši informacija nebus atskleista darbdaviui. Žmonėms taip pat kyla klausimų, ar darbuotojai gali būti saugūs dėl savo sveikatos duomenų, ir ar jie privalo dalintis šiais duomenimis su darbdaviais? O kiek patys darbdaviai turi teisę žinoti apie darbuotojo ligas, diagnozes ar kitokius sutrikimus? Paaiškina advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw asoocijuota partnerė, sertifikuota duomenų apsaugos ekspertė Brigida Bacienė.

Ved. Artūras Matusas

Dažnai girdime, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūnai sulaikytą asmenį apklausė kaip specialų liudytoją, o ne įtariamąjį. Kas yra specialusis liudytojas ir kokios jo teisės bei pareigos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos„Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek asmeniniams poreikiams, svarbi ir ilgalaikė investicija. Kad kiltų kuo mažiau problemų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu ir naudojimu, rekomenduojama kruopščiai įvertinti tiek praktinius, tiek teisinius sandorio aspektus. Kaip išvengti galimų rizikų, pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.

Pastaraisiais metais vis daugiau skirtingų sričių specialistų nusprendžia dirbti savarankiškai, o jų paslaugos populiarėja. Kokias galimybes įmonėms suteikia darbas su laisvai samdomais specialistais? Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis tokį darbuotojų modelį? Pokalbis su įmonės „Buhalterės.lt“ vadovu Laimiu Jančiūnu.

Ved. Artūras Matusas