Gimtoji žem‪ė‬ LRT

Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų savybių. Tuo įsitikinusi VU darbuotoja, Ukmergės rajone vaistažoles renkanti ir auginanti Giedrė Radzevičiūtė.
Joninių proga renginiai jau vyko, o šiandien – šventės šeimose, kuriose yra Janinų ir Jonų. Kaip šią dieną mini ūkininkai Jonai ir Janinos, ar visiems šventė, o gal kai kas dirba? Paklausinėti keturios Janinos ir keturi Jonai skirtingai, bet įdomiai mini savo vardo dieną, o kai kurie neturi tam laiko.
Telšių rajono Kegų kaimo senjorai, susirinkę vienoje troboje, pasakojo apie vyresnių žmonių gyvenimo kaime ypatumus, kasdienius rūpesčius, likusius džiaugsmus. Stefa, Rūta, Vanda, Zita, Danutė ir Juozas sutaria, kad kaimas labai keičiasi, mažėja. Nors kai kurie abejoja ar išliks, bet kiti tiki, kad buvo ir bus.

Ved. Arvydas Urba

Mažo pieno ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Jolanta Jasiūnienė iš Trakų rajono kviečia ūkininkus į sūrio gaminimo pamokas. Anot jos, mažieji pieno ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir klestėti - jei imsis gamybos. Rankomis gamintus produktus vertina ir vis daugiau miestiečių. Sūrinėje „Kalvelės ūkis“ dabar pats darbymetis. Iki Joninių auga geriausia žolė, karvutės duoda geriausią pieną, iš kurio galima pagaminti vertingiausius brandintus sūrius.
Lietuvoje žuvininkystės ūkiai užaugina daugiau skirtingų rūšių žuvų ir pagamina įvairesnių žuvies produktų. Taip rezultatus vertina ir ekspertai, atlikę analizę 2014-2020 m. paramos programos lėšomis finansuotus projektus, kuriems buvo paskirstyta 83 mln. eurų. Projektai baigti įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, tiek Lietuva, tiek visa Europos Sąjungos bendrija užsiauginanti dar tik nedidelę kiekį žuvies, kiek jos suvartoja bendrijos gyventojai. Prioritetas bus teikiamas tvarioms uždaroms žuvies auginimo sistemoms. Apie tai pasakoja ŽŪM Žuvininkystės departamento atstovė Jūratė Masiulienė.
Rubrika „Miestiečiai kaime“. Buvusi vilnietė Laima Statutaitė ilgėjosi savo vaikystės vasarų, praleistų senelių sodyboje. Pagrandukės ūkio darbai nevargino, tad ji sako, jog „darbų traumos“ jos nekamavo. Dabar jai ravėjimas prilygsta meditacijai. Senelių sodyboje Kalnėnų kaime, Alytaus rajone, vienkiemyje ji su tėčiu puoselėja sausmedžių uogyną. Šiemet derlius sunoko labai anksti. Skindama paskutines uogas Laima liūdi, kad jos vasaros darbai netrukus baigsis. O norintys paragauti skanių uogų, pailsėti sodyboje tai turi padaryti šiomis dienomis. Pažinti sausmedžio uogos skonį geriausia ją ką tik nuskynus nuo krūmo.
Ved. Kristina Toleikienė

Pesticidų naudojimas žemės ūkyje - apipintas mitais. Ir dabar gaji mintis, kad jų žemės ūkyje naudojama daug, purškiamos ir daržovės, ir pasėliai, tačiau ūkininkai pabrėžia - tai būtų prabanga. Apie tai pokalbis su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „Croplife Lietuva“ direktore Zita Varanavičiene, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja daktare Roma Semaškiene ir augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės tyrinėtoju, profesoriumi dr. Antanu Svirskiu.

Įprastomis darbo dienomis Laima Dabregaitė - aplinkosaugos specialistė, tačiau šiltuoju metų laiku ji naudojasi galimybe dirbti nuotoliu, tiksliau - Rokiškio rajone, Greviškių kaime. Čia ji prieš gerą dešimtmetį įsigytoje sodyboje leidžia karaliauti bitėms, o pravažiuojančius primygtinai ragina nepraleisti progos važiuojant kaimo keliukais sustoti prie užrašo „Parduodamas medus“, anot jos - „Tai niekada nebus produktas iš Kinijos“.

Užsienio naujienose - moterų iniciatyvos prisidedant prie žemės ūkio. Ukrainoje moterys jungiasi prie išminuotojų grupių, kurios valo kaimus bei laukus nuo minų, o Sirijoje moterys ginklais nuo padegėjų saugo bręstančių kviečių laukus.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

„Ūkio darbininkai“, - taip savo borderkolių veislės šunis pristato ūkininkė Audronė Naruševičė iš Krūminių kaimo Varėnos rajone. Moteris juos veisia, dresuoja, o šie jai padeda ganyti karvių ir avių bandas. Nedideliame šeimos pieno ūkyje gaminami saldaus pieno sūriai, jogurtai, kefyras. Juos ypač pamėgo alytiškiai. Ūkis klesti, bet ateities planų nebekuria. Padidinti karvių bandą ūkis nebegali, nes turi per mažai žemės, o ir ši nėra derlinga.
Gražios sodybos traukia žvilgsnį. Aplinkos grožio ir augalų puoselėjimui tenka skirti labai daug laiko. Alytaus rajono Balninkų kaime gyvenanti Jurgita Bartnikienė sodo, daržo ir gėlynų puoselėjimo darbuose atranda geriausią vasaros poilsį.
„Verslas kaime“. Rūta Jasiūnaitė gimusi Šiauliuose. Šiandien ji kartu su mama Trakų rajono Drabužininkų kaime turi pieno ūkį, gamina sūrius. Ūkyje darbo netrūksta, bet gyvenimas padiktuoja ir naujų verslo idėjų. Rūta ryžosi sukurti tarptautinį verslą - prekybos sportiniais žirgais platformą.
Ved. Kristina Toleikienė

Praėjusią savaitę startavo kvietimas teikti paraiškas norintiems įsirengti saulės elektrines. Vos per keliasdešimt minučių buvo pateikta beveik dešimt tūkstančių paraiškų. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vrubliausko, tai rodo didelį susidomėjimą, poreikį ir gyventojų įsitraukimą į strateginius visos valstybės tikslus.

Adomynės dvaras – tai tarsi vartai į turistinius maršrutus Kupiškio krašte. Čia istorija persipina su šiuolaikinėmis iniciatyvomis, bendruomenės renginiais ir žmonių gyvenimu. Apie patį dvarą, Adomynės kaimą Kupiškio rajone ir kasdienius rūpesčius pasakoja Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė.

Jau kurį laiką įvairiose Lietuvos vietose, kurios įtrauktos į NATURA 2000 tinklą, vykdomi pelkių tvarkymo, kai kur - atkūrimo projektai. Apie jų reikšmę ir naudą gamtai - pokalbis su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos biologinės įvairovės skyriaus specialistu Sauliumi Skuja.

Akį traukiantys, laukuose mėlynuoujantys lubinai iš tiesų daro didžiulę žalą vietinėms rūšims, ilgainiui šalia jų teauga tik dilgėlės ir kiečiai, pastebi Vilniaus universiteto botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė sako, kad jie į Lietuvą buvo atvežti dėl dekoratyvumo, tačiau dabar už jų sėjimą, sodinimą ir kitokį platinimą - gali grėsti baudos.

Lietuvoje, kaip ir kasmet, penkios gyvenvietės tapo Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Viena jų - Rokiškio rajone esantis Kamajų miestelis. Jolanta Vygėlienė - ne tik vietos bendruomenės pirmininkė, mažosios sostinės veiklų koordinatorė, bet ir gidė, kuri supažindina su vietos istorija, žymiais žmonėmis. Rokiškio rajono Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sigita Gasiūnienė-Bracienė pristato Kamajų, vienos iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, renginių programą.


Vilkaviškio rajone esantis, Paežerių dvaras garsėja įspūdinga savo istorija, o dabar stebins ir naujomis iniciatyvomis. Čia pernai rudenį buvo pasodinta daugiau nei pusė tūkstančių rožių. Jos jau sužydo, mirga įvairiomis spalvomis, o liepą taps ir naujos iniciatyvos - Rožių festivalio - atspirties tašku. Apie tai pasakoja Sudūvos kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė.