52 Folgen

Ved. Aurimas Švedas.

Istoriko teritorija LRT

    • Geschichte

Ved. Aurimas Švedas.

    Istoriko teritorija. Sostų žaidime tu laimi arba miršti.

    Istoriko teritorija. Sostų žaidime tu laimi arba miršti.

    „Kai žaidi sostų žaidimą, tu laimi arba miršti”, – ištarė karalienė Sersėja Lannister Eddardui Starkui prieš pastarajam netenkant galvos. Šią frazę nuolat kartojome devynerius metus žiūrėdami JAV kabelinės televizijos HBO serialą „Sostų žaidimas”.
    Kodėl tiek daug žmonių įsitraukė į rašytojo George R. R. Martin knygose ir televizijos seriale kurtą „Sostų žaidimą”? Kuo skaitytojus ir žiūrovus papirko istorija, kurioje gausu smurto, magijos ir drakonų, netgi kraujomaišos? Kokį mūsų pačių, XXI-ojo amžiaus žmonių, atvaizdą atsispindi „Sostų žaidimo” veidrodis?
    Kaip fantasy žanrui priskirtiną pasakojimą apie Septynias Karalystes, Geležinį sostą, Šiaurėje stūksančią ledo Sieną, paslaptingus Kitus ir Nakties karalių galima interpretuoti žvelgiant iš istorijos, politinės filosofijos, tarptautinių santykių mokslų perspektyvų?
    Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku, teisininku ir rašytoju, Mykolo Romerio universiteto dėstytoju prof. Justinu Žilinsku, istorikais Remigijumi Černiumi (Radvilų rūmų muziejus) ir Antanu Petrilioniu (Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas).
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 52 Min.
    Istoriko teritorija. „Mes žinome, ką Jūs veikėte 90-aisiais”.

    Istoriko teritorija. „Mes žinome, ką Jūs veikėte 90-aisiais”.

    Paskutinysis XX a. dešimtmetis, ilgą laiką visuomenės atmintyje funkcionavęs kaip „kažkoks keistas laikas”, grįžta į mūsų gyvenimus kaip nostalgijos objektas, rašytojų vaizduotę pažadinančių siužetų lobynas, pagaliau – kaip madingas dalykas.
    Kodėl chronologiškai artima epocha taip greitai nutolo nuo mūsų kasdienybės, mentaliteto, estetikos prasme? Kaip paaiškinti tai, jog mes patys sau, žvelgdami į 90-ųjų pasaulį, atrodome keisti ir neretai juokingi? Kodėl kioskelių kapitalizmo, garintų džinsų, piratinių videokasečių epocha staiga tapo „cool” reiškiniu tarp jaunų žmonių, kurie turi mažai ką bendro su 90-aisiais?
    Kaip pirmąjį Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo laisvėje dešimtmetį atranda ir interpretuoja rašytojai? Kokiais būdais grožinėje literatūroje kuriami pasakojimai apie 90-uosius padeda mums geriau save suvokti dabartyje? Pokalbyje dalyvauja menininkas, menotyrininkas ir rašytojas Kęstutis Šapoka, literatūrologė, literatūros kritikė ir rašytoja Virginija Cibarauskė, literatūrologas, vertėjas ir rašytojas Rimantas Kmita. Ved. Aurimas Švedas.

    • 53 Min.
    Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo.

    Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo.

    Pastaruoju metu sparčiai besivystanti gyvūnų istorijos tyrimo kryptis leidžia naujais būdais pažinti praeitį. Kokių gyvūnų istorija ir kokiais aspektais yra nuosekliausiai ištyrinėta Lietuvos archeologų bei istorikų?
    Ką naujo apie žmogaus ir gyvūno santykius mums gali papasakoti Vilniaus pilių tyrimai?
    Kodėl būtent Vilniaus pilių komplekso teritorija mokslininkų apibūdinama kaip itin palanki archeologiniams tyrimams? Kokios fizinės dirvožemio sąvybės ir kitos aplinkybės lėmė šios teritorijos išskirtinumą?
    Kada apie gyvūnų istoriją Lietuvoje mums prabyla istoriniai šaltiniai? Kuomet remdamiesi pastaraisiais šaltiniais istorikai jau gali prisidėti prie archeologų atliekant gyvūnų istorijos tyrimus?
    Koks buvo šuns gyvenimas viduramžių Vilniuje? Ar galima bent preliminariai pasakyti, kada į Lietuva ateina katės? Kodėl lietuvių archeologus, atlikusius Vilniaus pilių tyrimus, nustebino ir nudžiugino, XXI amžiaus žmogaus požiūriu, banalus radinys – trys jauno triušio priekinės ir užpakalinės galūnių kaulai?
    Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su knygos „Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo” autoriais, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir Bioarcheologijos tyrimų centre bei Valdovų rūmuose dirbančiais mokslininkais dr. Povilu Blaževičiumi, dr. Neringa Dambrauskaite, dr. Giedre Piličiauskiene.
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 53 Min.
    Istoriko teritorija. Kaip puodo šukėje pamatyti visą praeities pasaulį?

    Istoriko teritorija. Kaip puodo šukėje pamatyti visą praeities pasaulį?

    Kiek romantikos, polėkio ir nuotykių yra archeologo arba archeologės kasdienybėje? Kaip šie mokslininkai padeda mums, XXI amžiaus visuomenei, save geriau suprasti?
    Kas yra bioarcheologija? Kaip atliekami praeities mitybos tyrimai? Ką praeities mitybos ypatumai gali mums papasakoti apie senojoje istorijoje egzistavusių civilizacijų raidą, šių civilizacijų tarpusavio bendravimą, tolimose epochose gyvenusių žmonių kasdienybės ypatumus?
    Kaip maisto globalizacijos procesai įvairiais amžiais keitė Lietuvos gyventojų maitinimąsi? Ar šiandienos žmonės gali ko nors pasimokyti iš savo protėvių mitybos praktikų?
    Pokalbis su Vilniaus Universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadove, doc. dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen.
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 53 Min.
    Istoriko teritorija. Ar įmanoma nugalėti Imperiją?

    Istoriko teritorija. Ar įmanoma nugalėti Imperiją?

    XX amžiuje idėjiniai komunistai ir kairieji intelektualai gyveno tikėdami, jog jiems pavyko įminti svarbiausias istorijos paslaptis ir sužinoti, kas laukia žmonijos netolimoje ateityje. Šio žinojimo šerdyje glūdėjo įsitikimas, jog kapitalizmas pasiekė savo finalinę raidos stadiją ir nebesugebės išspręsti jam kilusių politinių, socialinių bei ekonominių prieštarų, kurios ir palaidos šią socialinę – ekonominę formaciją revoliucijos ugnyje.
    Istorija paneigė šias prognozes, o Sovietų Sąjungos ir jos sukurto satelitinių valstybių bloko žlugimas 1989-1990 metų sandūroje tapo oficialia marksizmo ir komunizmo mirties data didelės pasaulio visuomenės dalies sąmonėje.
    XX ir XXI amžių sandūroje kairieji intelektualai ėmėsi konstruoti naujas teorijas, kurių pagalba jie siekė paaiškinti postmodernybės pasaulį, kuriame triumfavo dešiniojo ir liberalaus sparno mąstytojai.
    Vienu iš tokių bandymų kurti naują didijį marksistinį pasakojimą apie kapitalizmą ir individo bei visuomenės situaciją, laikytina Michael Hardt ir Antonio Negri knyga „Imperija” (2000), ką tik išleista lietuvių kalba.
    Kas yra Imperija kairiųjų intelektualų požiūriu? Ar įmanoma ją nugalėti arba bent jau iš jos pabėgti?
    Šiuos ir kitus klausimus svarstome sklaidydami Michael Hardt ir Antonio Negri knygą kartu su jos vertėju, filosofu, Vilniaus Dailės Akademijos dėstytoju, dr. Kasparu Pociumi.
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 52 Min.
    Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse.

    Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse.

    Ką mes išgyvenome matydami degantį Vakarų civilizacijos simbolį – Paryžiaus Dievo Motinos katedrą?
    Kokias reakcijas šios patirtys sukėlė?
    Kodėl tokios nelaimės, kokia ištiko Notre Dame, dažniausiai pažadina Kasandras, prabylančias apie „metafizinį ženklą mums visiems”, „degančią Europą”, „Vakarų civilizacijos žlugimą” ir „senojo katalikų Dievo mirtį”?
    Ar tikrai yra amoralu skirti didžiulius pinigus konkrečios šalies arba visos Europos istorijai, kultūrai ir tapatybei svarbių simbolių išsaugojimui arba atkūrimui po nelaimės tuo metu, kai Senajame žemyne ir visame pasaulyje yra tiek daug žemiau skurdo ribos gyvenančių, badaujančių ir sergančių žmonių?
    Ką apie save ir visuomenę galėjome suprasti pažvelgę į Notre Dame nelaimės veidrodį?
    Pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriumi dr. Vytautu Ališausku ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene.
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 53 Min.

Top‑Podcasts in Geschichte

Zuhörer haben auch Folgendes abonniert:

Mehr von LRT