Radijo byla LRT

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – vienintelis kasacinis teismas valstybėje. Kas, dėl kokių sprendimų ir kokia tvarka gali į jį kreiptis, koks šio Teismo vaidmuo visuomenės gyvenime ir teismų sistemoje? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.

Iš neteisėtai praturtėjusių vilniečių teismas nusprendė konfiskuoti beveik milijoną eurų. Kaip nurodė prokuratūra, vykdant ikiteisminį tyrimą buvo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, įvertintos nuteistųjų teisėtos pajamos – tai leido pagrįstai manyti, kad pajamų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti. Apie neteisėtą arba nepagrįstą praturtėjimą kalbame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneriu advokatu Egidijumi Langiu.

Ved. Artūras Matusas

Vis mažiau atvejų, kai darbuotojas vienoje įmonėje dirba keliasdešimt metų. Dauguma jaunų žmonių drąsiai keičia darbovietes, o darbuotojų mobilumas tapo natūralia darbo rinkos dalimi. Vis dėlto darbdaviams neretai kyla daug klausimų, susijusių su siekiu apsisaugoti nuo galimų buvusio darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pastebėtina, kad nuo tada, kai įsigaliojo Darbo kodekso 38 straipsnis, reguliuojantis susitarimo dėl darbuotojo nekonkuravimo su darbdaviu sąlygas, ginčai dėl tokių susitarimų turinio interpretavimo ir tokių susitarimų sąlygų vykdymo prasideda ir pirmiau vyksta darbo ginčų komisijose, o ne teismuose. Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas dr. Girius Ivoška.

Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai, norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Kartais pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai, tačiau neretas atvejis, kai jie apgaulinga schema tiesiog įviliojami į šią nusikalstamą veiklą. Kaip veikia aukų ieškantys sukčiai , kokia atsakomybė gresia pinigų mulams? Pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.

Po Šarūno Stepukonio istorijos su galimai praloštais milijonais, pradėta daug kalbėti apie lošimų priežiūrą ir teisinį reguliavimą. Viešojoje erdvėje kilo daug klausimų apie tai kaip vienas žmogus galėjo pralošti tokias sumas, svarstoma apie azartinių lošimų organizatorių atsakomybę ir galimybę užkardyti tokius įvykius. Azartinių lošimų teisinius aspektus aptariame su advokatų kontoros „Justicion“partneriu, advokatu Aleksandru Kovalevskiu.

Ved. Artūras Matusas

Teismų atstovai sako, kad dažnokai susiduria su problema, kai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą niekaip negali rasti ieškomo žmogaus ir įteikti šaukimo į teismą. Kaip tuomet elgiamasi ir kaip ieškoma proceso dalyvio? Kodėl pačiam žmogui yra svarbu laiku gauti šaukimą? Apie teismo šaukimus kalbamės su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpe.

Dirbtinio intelekto (DI) naudojimą Europos Sąjungoje reglamentuos neseniai priimtas Dirbtinio intelekto aktas. Tai pirmosios pasaulyje DI veiklos taisyklės. Kokiems pokyčiams pasiruošti? Kas prižiūrės dirbtinio intelekto akto laikymąsi Lietuvoje, kokios galimos sankcijos už jo nesilaikymą ir kam jo bus taikomos? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas Mindaugas Civilka.

Dar nemažai darbuotojų susiduria su dvejonėmis, ar kreipusis medicininės pagalbos į specialistus, gali būti tikras, kad vėliau ši informacija nebus atskleista darbdaviui. Žmonėms taip pat kyla klausimų, ar darbuotojai gali būti saugūs dėl savo sveikatos duomenų, ir ar jie privalo dalintis šiais duomenimis su darbdaviais? O kiek patys darbdaviai turi teisę žinoti apie darbuotojo ligas, diagnozes ar kitokius sutrikimus? Paaiškina advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw asoocijuota partnerė, sertifikuota duomenų apsaugos ekspertė Brigida Bacienė.

Ved. Artūras Matusas

Dažnai girdime, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūnai sulaikytą asmenį apklausė kaip specialų liudytoją, o ne įtariamąjį. Kas yra specialusis liudytojas ir kokios jo teisės bei pareigos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos„Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek asmeniniams poreikiams, svarbi ir ilgalaikė investicija. Kad kiltų kuo mažiau problemų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu ir naudojimu, rekomenduojama kruopščiai įvertinti tiek praktinius, tiek teisinius sandorio aspektus. Kaip išvengti galimų rizikų, pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.

Pastaraisiais metais vis daugiau skirtingų sričių specialistų nusprendžia dirbti savarankiškai, o jų paslaugos populiarėja. Kokias galimybes įmonėms suteikia darbas su laisvai samdomais specialistais? Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis tokį darbuotojų modelį? Pokalbis su įmonės „Buhalterės.lt“ vadovu Laimiu Jančiūnu.

Ved. Artūras Matusas

Bendrinėje kalboje įprasta sakyti, jog teismas paskelbė nuosprendį. Tačiau nuosprendis – tik vienas iš teismo sprendimo terminų. Dar egzistuoja nutartis, nutarimas ar išaiškinimas. Kaip juos atskirti ir kuo jie skiriasi? Paaiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas nusižengimo byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamą įvykį. Dėl šios priežasties, įstatymu yra nustatyta kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareiga duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus. Dėl teisingų parodymų davimo liudytojas teisme privalo prisiekti . – O kas gresia už melagingą liudijimą teisme? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ teisininkė, advokato padėjėja Jūratė Tutinienė.

Valstybė kasmet paveldi iki 400 įvairių nekilnojamojo turto objektų, kurių perimti neišreiškia noro velionio įpėdiniai arba tokių tiesiog nėra. Apie 70 proc. šio valstybės paveldimo turto būna su vienokiais ar kitokiais įsiskolinimais. Koks valstybės perimamo turto likimas ir kaip elgis, kai paveldimo turto vertė gali būti mažesnė už skolą? Pokalbis su Turto banko Pardavimų departamento direktore Guoda Gurauskaite.

Ved. Artūras Matusas

Apie situacijas, su kuriomis susidurti teko ne vienam gyvenančiam daugiabutyje – ginčus dėl administravimo ir bendrųjų patalpų bei bendro naudojimo įrenginių remonto. Butų savininkams, gavus sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus, kyla neaiškumų, ar jie tikrai turėtų mokėti pvz.už namo stogo ar kitos laiptinės balkono remontą. Labai dažnai kyla ir klausimas ar pirmame aukšte gyvenantys turi mokėti už lifto remontą? Apie tokius, kartais ir teismą pasiekiančius ginčus, pasakojaVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė.

Viešojoje erdvėje dažnai išgirstame apie besiskiriančių šeimų vaikų situaciją. Deja, matome, kad dažnokai santuokos nutraukimas tampa ilgu, skausmingu ir teisiškai sudėtingu konfliktu, kurio centre atsiduria būtent vaikai. Šeimos ginčuose, kai kovojama dėl savo gerovės ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų, kai dalijamas turtas, pareigos ir sprendžiama dėl vaiko bendravimo tvarkos ar išlaikymo, naudojamos visokios priemonės. O ar pagalvojama kaip šiuose nesutarimuose jaučiasi vaikai? Kiek įmanoma vardan vaikų konfliktą visgi pabandyti išspręsti taikiai? Atkreipdamas dėmesį į šią situaciją, Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centras kartu su LRT pradėjo socialinė reklamą „Kalbėkimės, išgirskime, sutarkime.“ Apie vaiko poreikius, jų pažinimą ir išsaugojimą tėvų skyrybų kontekste pokalbyje su Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“ vadove, mediatore Ūla Dusevičiene.

Nors vedybinės sutartys populiarėja, Lietuvoje jos dar vis vertinamos pakankamai prieštaringai. Teisininkai sako, kad vedybinių sutarčių sudarymas gali padėti jaustis saugiau, tačiau emocinis tokios sutarties fonas gali būti nelabai malonus: kyla pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimai, kartais pasvarstoma, kad vedybinė sutartis palankesnė tik vienai pusei, kad sutartis tiesiog programuoja būsimas skyrybas ir panašiai. Esant tokioms nuostatoms, santuokos planavimo procese neretai apskritai vengiama diskusijų dėl jų sudarymo. Ar tikrai vedybinės sutartys reikalingos tik turto dalybų skyrybų atveju? Komentuoja advokatų kontoros CONSTAT advokatas Robertas Naruševičius.

Ved. Artūras Matusas