Draugystė veža LRT

Pokalbis su Panevėžio Beržų progimnazijos mokytoja metodininke Alma Pupštiene ir tos pačios klasės mokytojo padėjėja, ikimokyklinio ugdymo pedagoge Rasmina Uščiauskiene apie jų kasdieninį darbą. „Reikia sekti paskui autistišką vaiką, kurti santykį su jo tėvais, kurti tinkamą aplinką vaikui, turinčiam iššūkių, taip pat į tai įtraukti ir kitus mokinius, visų tėvelius, kolegas“, - sako mokytoja A. Pupštienė „Sensorinės dietos metodas gali padėti išspręsti didelę dalį problemų, kylančių sensorinių sutrikimų turintiems vaikams“, - laidoje pasakoja R. Uščiauskienė ir dalinasi atlikto tyrimo patirtimis, kurias taiko kasdieniniame darbe.
Pedagogės atvirai dalinasi pamąstymais, kodėl taip yra, kad vieni gilinasi, galvoja, kaip suprasti ir priimti kitą, o kiti tiesiog žiūri savęs.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Dėl visuomenėje gajų baimių ir stereotipų darbdaviai vis dar nesiryžta priimti žmonių su negalia į darbą. Dėl informacijos trūkumo arba nenoro jos priimti kyla baimė. Laidoje patirtimis dalinasi įmonės „Regitra“ Žmonių ir kultūros vystymo skyriaus vadovė Rita Kastanauskienė ir viešosios įstaigos SOPA direktorė Jurgita Kuprytė.
Laidoje kalbamės ir apie iniciatyvą DUOday – jau daugiau nei 15 metų visoje Europoje organizuojama darbo šešėliavimo iniciatyva, kai įmonės ir organizacijos atveria duris žmonėms su negalia – kviečia juos išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. DUOday - iniciatyva, kuri baimę keičia supratimu ir padeda geriau pažinti vieniems kitus. „Kurkime vienodas galimybes skirtingų gebėjimų žmonėms“, - kviečia iniciatyvos DUOday organizatorė Jurgita Kuprytė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Visus vaikus reikia mokyti, tačiau pirmiausia reikia pažinti savo mokinius ir atliepti kiekvieno asmeninius poreikius, siekti kiekvieno asmeninės pažangos”, – laidoje sako pašnekovės.
Pokalbis su Egle Januškevičiene – Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir Aurelija Vainoriūte - Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos specialiąja pedagoge, pradinių klasių mokytoja, dirbančiomis su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą autizmo diagnozė atėjo tik dabar. Žinome ir suprantame, labai norisi pasislėpti, tik išgirdus dignozę, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės.
Moterys dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir išgyvenimais, pasakoja apie pokyčius šioje temoje ir pristato renginius, kuriuos šį balandžio mėnesį organizuoja Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Apie civilių žmonių gyvenimą karo zonose iš pirmų lūpų: „Kad nereikėtų bėgti nuo karo mūsų vaikams, priešą turime sustabdyti mes, kiek tai bekainuotų. Žinojimas, kad esame gėrio, o ne blogio pusėje, padeda sunkiausiose situacijose.“

„Turime pasirinkimą, kur bėgti nuo karo, tačiau neturime pasirinkimo kodėl". „Raketos skrieja ir į centrinę, ir į vakarinę Ukrainą. Žmonės nėra saugūs visoje Ukrainoje, tačiau juk negalime visų savo vaikų išsiųsti į saugesnius Vakarus, negalime visi bėgti iš savo šalies, nors ji nuolatiniame pavojuje". „Viskas, kas sušildo kario kūną, sušildo ir jo sielą". Taip apie civilių gyvenimą karo zonose pasakoja Sumų regiono tarybos deputatas Oleg Medunitsya ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Puolimo gvardijos“ kovotojas, neįvardijantis savo vardo.
„Nenugalinkime savęs ir savo šalies, - sako Eglė Jarmolavičiūtė ir dalinasi, kokiomis nuotaikomis gyvena ji pati, kai aplink tiek daug informacinio triukšmo apie karo grėsmes, ir kviečia - tikėkimės geriausio, o ruoškimės blogiausiam“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pokalbis, kurio paklausius susidaro įspūdis, kad aplinkiniai negalią sureikšmina labiau nei patys pašnekovai Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai. Ajana pirmoji Lietuvoje įsigijo specialiai jai paruoštą šunį asistentą - vokiečių aviganę Mulan. Ši jauna moteris nuo vaikystės gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Neretai tokie žmonės juda neįgaliojo vežimėliu – Ajana vaikšto su ramentais. Tačiau visa tai jai nesutrukdė pasiekti Guinnesso rekordą, baigti mokslus ir siekti mokslų daktarės laipsnio. Justas gyvena tamsoje, tačiau jis yra gabus programuotojas ir su Lietuvos golbolo rinktine yra iškovojęs ne vieną pasaulio bei paralimpinius apdovanojimus.
Jau balandžio 8-ąją prasidės dar vienas didelis Ajanos Lolat gyvenimo projektas - žygis, kurio metu ji pasiryžusi nueiti 320 km. Jauna šeima gyvena pasirengimo šiam projektui nuotaikomis: „Žygiu norime parodyti, kad kiekvienas žmogus, ar jis su negalia, ar be jos, gali siekti savo svajonių išsipildymo, ir tikime, kad po šio žygio baimės negaliai nebeliks“.
Laidoje pašnekovai pasakoja apie patirtas nuoskaudas dėl jų negalios ir kaip jas gydosi, apie pažintį ir šokį, kuris juos suartino, apie pirmuosius vedybinio gyvenimo metus, apie šunis asistentus, Mulan fondą ir apie ateities planus.

Ved. Žydrė Gedrimaitė