Homo cultus. Ten ir atgal LRT

Nors „tradicines“ kultūras įprasta įsivaizduoti kaip nepavaldžias laikui, iš tiesų jos visuomet yra tėkmėje ir sąveikauja su įvairiais politiniais ir ekonominiais režimais bei maišosi su kitomis kultūromis – tiek kaimyninėmis, tiek ir tolimomis. Šioje laidoje gilinamės į tai, kokius socialinius santykius kuria dovanos bei mainai dviejuose skirtinguose kontekstuose: Australijos autochtonų maisto kultūroje bei katalikybėje Lietuvos kaime.
Kokia Australijos vietinių tautų maisto vieta daugiakultūrinėje Australijos virtuvėje? Kodėl kartais receptai yra slepiami? Kaip per maistą drauge vartojame ir kultūrą, atmintį, vietą, socialinius ryšius? Kokia mainų reikšmė religinėse praktikose Dzūkijos kaime?
Apie šias ir kitas temas kalbame su Heidelbergo universiteto (Vokietija) antropologe Dr. Lina Pranaityte-Wergin.

Romai – viena iš labiausiai diskriminuojamų ir marginalizuojamų tautinių mažumų Lietuvoje. Ši grupė yra veikiama struktūrinės diskriminacijos, rasizmo, neigiamo stereotipų visuomenėje. Prie šios padėties prisideda ne tik institucijos bei individai, bet ir mokslas, ilgai egzotizavęs romus. Kaip pasireiškia antičigonizmas Lietuvoje? Kokios Vilniaus taboro nugriovimo pasekmės? Kodėl romai emigruoja iš Lietuvos? Kaip keičiasi romų tyrimai?

Apie tai laidoje kalbame su romų tyrėju ir aktyvistu Gopalu Michailovskiu ir Lietuvos socialinių mokslų instituto Sociologijos instituto doktorante Agnieška Avin.

Ved. Kristina Jonutytė

Šioje laidoje siekiame atskleisti antropologines įžvalgas apie visuomenės ir kultūros kaitą Europoje, ypač poindustriniame kontekste, kai iš naujo permąstomas resursų paskirstymas, skaitmeninių technologijų vaidmuo, identitetas bei vieta valstybės bei pasaulio ekonomikoje.
Kokius privalumus ir įtampas atnešė „Facebook“ duomenų centras Švedijos šiaurėje? Kuo problemiškas perėjimas prie „švarios“ energijos Rytų Vokietijoje? Kokių įžvalgų apie visuomenę ir kultūrą suteikia antropologiniai infrastruktūros bei energijos sričių tyrimai?
Apie šias temas kalbame su antropologe, Martino Liuterio universiteto Halėje-Vitenberge (Vokietija) profesore dr. Asta Vonderau.

Ved. Kristina Jonutytė

Vietinės žmonių grupės lietuviškai vadinamos įvairiai – čiabuviais, autochtonais, vietiniais žmonėmis. Tai – mažos etninės ir kultūrinės grupės, kurios turi kolektyvinį istorinį ryšį su žemėmis, kuriose gyvena, jų ištekliais ir tam tikru gyvenimo būdu. Dauguma atvejų šios žemės buvo kolonizuotos, todėl autochtonai šiandieniniame pasaulyje dažniausiai egzistuoja kaip mažuma, kurios gyvenimo būdas ir žemės bei jų resursų valdymas priklauso nuo kultūriškai kitoniškos daugumos. Nors autochtonai sudaro apie 6 % pasaulio gyventojų, jie sudaro neproporcingą dalį gyvenančiųjų skurde, vidutiniškai turi trumpesnę gyvenimo trukmę ir susiduria su gausybe kitų socialinių, ekonominių bei politinių problemų.
Kaip gyvena šiuolaikiniai autochtonai – kri tautos atstovai Kanadoje ir samiai Skandinavijoje? Kodėl kri tautos atstovių gimdymo patirtys skiriasi nuo kitų kanadiečių? Kaip autochtonai patiria besitęsiančias kolonizacijos pasekmes? Kodėl tradicinė medicina išlieka svarbi šiandieniniame pasaulyje?

Šiomis temomis kalbame su antropologėmis dr. Ieva Paberžyte (International Cities of Refuge Network) ir dokt. Ugne Barbora Starkute (Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Vilniaus universitetas).

Šiandien žmonija gyvena klimato krizės sąlygomis. Šį terminą aktyvistai ir mokslininkai naudoja teigdami, kad klimato kaitos bei globalinio atšilimo reiškiniai jau nebėra abstraktūs ir nutolę, o jų pasekmės svariai jaučiamos įvairiose pasaulio vietovėse. Laikui bėgant ši krizė, nesiėmus pakankamų veiksmų, tik gilės. Pokalbyje šias temas nagrinėsime kalbėdami apie Pamario Alpių, Prancūzijos pietryčių regioną.

Kaip klimato krizė jaučiama Alpėse? Kaip sugyvena žmonės, žvėrys, augalija ir kraštovaizdis kalnuose? Kaip menas ir antropologija pasitarnauja siekiant suprasti šias temas?
Apie tai kalbame su menininke ir antropologe, Tartu universiteto doktorante ir jaunesniąja mokslo darbuotoja Daina Pupkevičiūte.

Neuroįvairovės terminas apibrėžia tai, kad žmonės pasižymi skirtingomis neurologinėmis ypatybėmis – kai kurias jų visuomenėje laikome „norma“, kitos diagnozuojamos kaip autizmo spektro simptomai, disleksija, hiperaktyvumas ar kiti, biomedicininiais terminais kalbant, sutrikimai. Kuo medicinos antropologija prisideda prie žmonijos neuroįvairovės supratimo? Kaip atrodo autizmo socialinių ir kultūrinių ypatybių tyrimai Lietuvoje ir kaip skirtingose kultūrose priimamas autizmas? Kodėl pastaruoju metu kalbama apie autizmo „epidemiją“ ir kaip antropologai tyrinėja neuroįvairovę?

Pokalbis su medicinos antropologe, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja dr. Daiva Bartušiene.

Ved. Kristina Jonutytė