Gamta – visų namai LRT

Lietuvos miškuose auga apie 300 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius aiškina, ar įmanoma pažinti visus grybus?

Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja apie bebrų šeimyną - be jo gebėjimo statyti, prižiūrėti namus, mums jis gali būti ir teisingo šeimynykščio pavyzdžiu.

Žalčiai nuo seno jautė lietuvių prielankumą ir gyveno ne tik greta jų, bet - kartu su jais.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kuršių nerijoje jau dygsta pirmieji bobausiai ir kiti grybai, pastebi Selemonas Paltanavičius, kuris šiuo metu ten lankosi. Ornitologė Jūratė Zarankaitė aiškina, kokius paukščius šiuo metu žieduoja, kaip kormoranai peri jauniklius, kokie paukščiai tik skrenda pro šalį.

Pasakojimas apie taurą. Beveik 300 metų apie taurus žinota tik iš iškastinių radinių bei senų rašytinių šaltinių, tačiau 3- jame 20- to amž. dešimtmetyje buvo sugalvota atkurti šią išnykusią rūšį. Laukiame siūlymų į nacionalinio žvėries rinkimus atranką.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Velykos. Marginsime margučius, o juk pirmieji juos atrado - paukščiai. Tikėtina, kad kažkada pavasarį rūpestingas šeimos tėvas laukuose rado pempės lizdą su margais kiaušiniais.

Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kodėl iki gandrinių sugrįžo ne visi gandrai. Kaip skyrėsi jų migracijų, skrydžio namo keliai?

Renkame Lietuvos nacionalinį žvėrį. Apie vieną jų – vilką pasakoja
mokslininkė Renata Špinkytė – Bačkaitienė, sako, kad vilkų šeima – nepaprasta.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Apie gamtos išteklius, kurių turime daugiau, nei kiti. Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas įsitikinęs, kad Lietuvos gamta gali aprūpinti viskuo - nuo vandens, žvyro, titnago iki aukso, o Geologijos tarnybos specialistė Jurga Arustienė aiškina, kiek daug turime požeminio švaraus geriamo vandens.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos nacionalinis paukštis - gandras, nacionalinis akmuo - titnagas. O koks yra Lietuvos nacionalinis žvėris? Tokio dar neišrinkome. Tad, laida „Gamta – visų namai“ imasi šios iniciatyvos. Koks turėtų būti nacionalinis žinduolis?

Pavasaris. Pasiklausykite juodojo strazdo, kuris ryte tiesiog plėšo tylą ar pasigrožėkite žvirbliais, kurie renka šapus lizdui, dar galite pasveikinkite varnėnus, sutūpusius prie jūsų iškelto inkilo.

Miškininkė Jolita Šliakienė pasakoja, kad nors dar nėra didžiosios šilumos - angys jau pabudo. Lietuvoje jos nyksta, tuo tarpu, Vengrijoje jos veisiamos, o išveisti, paauginti individai įkurdinami apsaugotuose plotuose.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Entomologė Radvilė Merkevičiūtė stebi, kaip pavasarį bunda vabzdžiai, nes po žiemos jų gyvenimas kitoks nei miegojusių žinduolių, varliagyvių ar roplių.

Apie augalus, kurie skelbia pavasario pradžią pasakoja knygų apie augalus autorius, botanikos sodo savininkas Sigutis Obelevičius ir paaiškina, kurie jų yra vietiniai, kurie - svetimžemiai.

Po poros dienų Šv. Kazimieras, taigi - Kovų arba Kovarnių diena. Tačiau nemažai laidos klausytojų džiaugiasi, kad gali ne tik jų klausytis, bet ir stebėti kaip jie tvarkosi savo lizdus ir peri kiaušinius.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė