Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis‪.‬ LRT

Balandžio 8 d. Vatikano Tikėjimo mokyklo dikasterija išleido naują dokumentą, pavadintą „Dignitas infinita – apie žmogaus orumą“. Dar iki oficialaus pasirodymo dokumentas spėjo apaugti įvairiomis spėlionėmis, mat buvo laukiama oficialios Bažnyčios pozicijos dėl šiuo metu itin dažnai linksniuojamos vadinamosios gender teorijos. Naująjį dokumentą analizuoja VU profesorius Paulius Subačius.
Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pasakojimas apie netikėtą velykinę naujakrikštų bangą Prancūzijoje.

Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie netikėlių laimę“.

Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena

Kaip šiuolaikiniam žmogui perteikti Velykų prasmę, kad tai nebūtų tik banalus kalbėjimas apie margučius ir atbundančią gamtą ir kas šiandien pastūmėja apsispręsti priimti krikšto sakramentą? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.

Įspūdžiais iš priešvelykinės Jeruzalės, kurioje dėl karo per šventes šiemet nebus įprastų maldininkų minių, dalinasi Vilniaus Universiteto istorikas Nerijus Šepetys.

Apie trapią mūsų pilietinio sugyvenimo būklę - filosofo Lauryno Peluričio komentaras.

Šiuolaikinio prancūzų filosofo ir teologo Fabrice Hadjadj mąstymas apie kietą Prisikėlimo tikrovę.

Rašytojos Vandos Juknaitės velykinis liudijimas.

Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl Judas išdavė Kristų?“


Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Kokiomis vertybėmis šiandien vadovaujamės, „nagrinėdami laiko ženklus“? Akivaizdu, kad popiežiaus Pranciškaus raginimas nusiginkluoti kaip „moralinė pareiga“ ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo požiūris į karą ir teisingą taiką smarkiai skiriasi. „Siekdami fiktyvios taikos, pacifistai dažnai nori - sąmoningai ar nesąmoningai - nušalinti nuo atsakomybės taikos kaltininkus. Argumentai būna įvairūs, o kartais net labai moralūs, pavyzdžiui, noras išvengti tolesnių žmonių aukų. Toks argumentas dažnai iškeliamas Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą kontekste", - sakoma Ukrainos vyskupų pranešime. Ši juntama įtampa tarp Vatikano ir Ukrainos katalikų yra ne tik diplomatinė ar politinė problema. Šiandien visiems mums kyla klausimas, kur galėtume rasti pilnesnę Evangelijos išraišką mūsų istoriniame kontekste, kur matome „laiko ženklus“?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Ar Rusija kada nors buvo kitokia? Apie Rusiją po prezidento „rinkimų“ - pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku.
Spaudos apžvalgoje - popiežiaus pasisakymo apie Ukrainą atgarsiai vokiečių katalikų žiniasklaidoje: „Kodėl popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nepasitelkia savo paties anksčiau skelbtų idėjų?“ (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Verbų sekmadienio paradoksą.
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Pavasarybės“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Vatikano stebėtojas Massimo Faggioli nuogąstauja, kad pastarųjų dvejų metų politiniai diplomatiniai popiežiaus pasisakymai apie Ukrainą, iš dalies ir apie Izraelį, jau meta šešėlį visiems per dešimtmetį nuveiktiems darbams, jo teologinei vizijai, galimai ir būsimam sinodui, o galiausiai gali pakeisti net viso pontifikato vertinimą". Plačiau - vedamojo skiltyje.

Naujas žurnalo „Artuma“ numeris: ar bažnyčioje matosi laukiamo prisikėlimo ženklų? Pokalbis su leidinio vyriausiu redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.

Spaudos apžvalga: Rusijos karo prieš Ukrainą refleksijos ir mintys apie mokytojo pasiaukojimą (parengė Laurynas Peluritis).

„Krikščioniškos minties puslapis: kun. Tomašas Halikas „Velykų paradoksas ir tikėjimo krizė“.

Tėvo Antano paakojimai: kun. Antanas Saulaitis SJ apie atsivertimą.

Poetės Giedrės Kazlauskaitės esė „Šių dienų pasaulio Kryžiaus kelias“:
„Nuo drono smūgio Odesoje žuvo beveik visa Kravecų šeima: tėvai ir trys vaikai, iš kurių jauniausiajai dukrelei tebuvo septyni mėnesiai.
Viešpatie, leisk mums atsiremti į Tave ir net pačiomis beviltiškiausiomis aplinkybėmis tikėti Evangelija" (8 stotis. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris).

Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ar žinote, kad šiuo metu Katalikų Bažnyčia yra „susiskaldžiusi labiau nei bet kada per visą savo naujausią istoriją“? Ir ar suprantate, kad dėl visko kaltas vienintelis žmogus - popiežius Pranciškus? Šis teiginys buvo išsakytas naujausiame išpuolyje prieš 87-erių popiežių - pareiškime, kurį parašė (žinoma, anonimiškai!) kažkoks narsuolis, kaip teigiama, vienas iš Bažnyčios kardinolų. Kardinolų kolegiją sudaro anaiptol ne paaugliško amžiaus nariai, tačiau tik maždaug tokio amžiaus žmogus gali taip neišmanyti ir nesidomėti katalikybės „naujausia istorija“, kad leistų sau išdėstyti tokį teiginį. Plačiau apie konklavos nuojautas - vedamojo skiltyje.
Apie naujos Lenkijos valdančiosios daugumos santykius su Katalikų Bažnyčia - Katarzynos Korzeniewskos pasakojime iš Krokuvos.
Kovo 11-osios išvakarės: ką reiškia kalbos apie vienybę? Lauryno Peluričio komentaras.
Thomas Mertonas apie staiga ištikusią meilę visai žmonijai.
Tėvo Antano pasakojimai: „Kantrybė ir nuolankumas“.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laisvę, kurios niekas nebeatims“.

Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.