Kultūros savait‪ė‬ LRT

Jau rytoj bus įteikti aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. Kaip atgaivinti dažnai dėl beskonybės kritikuojamos ceremonijos įvaizdį? Pokalbis su šių metų ceremonijos režisieriumi Antanu Obcarsku.

Kaune veikiančioje studijoje „Hands on Press“ dera kūrybinis chaosas ir pedantiškas dėmesys spaudos subtilybėms bei estetikai. Kūryba ir leidyba užsiimančios Gabrielė Gudaitytė ir Inga Navickaitė-Drąsutė savo valdose laukia visų, besidominčių įvairiomis spaudos technikomis bei savilaidos džiaugsmais ir iššūkiais.

Šių metų Venecijos architektūros bienalėje Lietuvą pristatys Vaikų miško paviljonas. Kokį žmogaus ir miško santykį jis tyrinėja ir koks ten vaikų vaidmuo?

Pasaulio įvykių apžvalgoje apie tradicijas, kuriomis europiečiai pasitinka pavasarį, Vienos muziejaus atsaką klimato aktyvistams bei gailią tirpstančių ledynų muziką, kuri įgarsina klimato krizę.

LRT KLASIKA pakalbino Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miesto išrinktuosius merus apie jų planus kultūros lauke. Ištrauka pokalbio su naujuoju sostinės meru Valdu Benkunsku.

„Ką galėtume padaryti, kad vyresnieji rašytojai gautų jiems taip reikiamo dėmesio ir neliktų atskirtyje?“ – komentare klausia ir apie nesusikalbėjimą tarp kartų pasakoja rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.

Režisierius Saulius Baradinskas netrukus pradės mokslus Amerikos filmų instituto kino akademijoje. Jis neslepia, kad tai buvo jo dešimtmečio tikslas. Apie tai, kaip siekė savo svajonės, apie nusivylimus ir kaip nepasiduoti išgirdus eilinį „ne“ – rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Vaišės policininkams, lagamine iš kalėjimo išneštas vaikas ir giminių maisto prašinėjantis dėdė. Tiek istorijų telpa į Straupių šeimos pasakojimą apie Antrojo pasaulinio karo metu Šarnelėje gelbėtus žydus. Su seneliu Juozu ir anūke Monika kalbasi Kotryna Lingienė.

Svarbių šaliai švenčių proga girdime apie užsakomus muzikinius kūrinius. Kokie šie kūriniai turėtų būti ir kaip atsirado proginių kūrinių užsakymo tradicija?

Šiemet „Aukso paukštė“ už „Nuopelnus tautinei kultūrai“ atiteko birbynininkui, dirigentui Vytautui Alenskui. Su juo kalbamės apie tautinio meno ateitį ir kelius, kaip užtikrinti šio meno išlikimą.

„Baletas nėra švelnus darbas, dažnai reikia daryti per skausmą – visą laiką balansuojama ant grožio, patogumo ir skausmo ribos“, – sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto vadovė Rūta Butvilienė po pirmosios teatro organizuotos baleto pamokos suaugusiems. Ar ji pateisino dalyvių lūkesčius ir kuo baleto praktika naudinga kūnui?

„Kuomet aptarinėjame švietimo viziją, dėmesio centre atsiduria ne individo išsilavinimo, erudicijos, įsipareigojimo ir atsakomybės už save ir kitus principai, bet visa sekanti ir kontroliuojanti valstybės biurokratinė mašina, varoma paranojiško nepasitikėjimo savo piliečiais“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius

Pasaulio įvykių apžvalgoje apie knygų rankraščius iš žymių rašytojų ne vienerius metus slapta vogusį italą, „Oskarų“ apdovanojimų hipokritiškumą Ukrainos atžvilgiu bei naują U2 muziką.

2022-ųjų kovą Lietuvos kino kūrėjai, paskatinti režisieriaus Vytauto Puidoko, ėmė burtis į savanorišką projektą, tuomet pavadintą „Mėlyna/ Geltona“. Jo tikslas – fiksuoti tai, kas Ukrainai itin sudėtingu metu vyko Lietuvoje. Apie metus bęsitęsiantį ir dar nesibaigusį darbą prie filmo „Laiškas Ukrainai“, ilgus montažo mėnesius ir jų metu aplankiusius apmąstymus, distancijos ir kritinio žvilgsnio į karą būtinybę – pokalbis dokumentikos montažo režisieriumi Miku Žukausku.

Nuotr. pixabay.com

Ved. Marius Eidukonis

Jaunosios kartos kauniečiai ne visi žino, kad tarpukariu sukurto paminklo Karo muziejaus sodelyje, šalia kurio rusena amžinoji ugnis, penkiasdešimt metų čia nebuvo. Kaip atgimė paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“?

Aktorius Paulius Kavoliūnas Klaipėdos gatvėse virsta klounu Valentinu. Anot kūrėjo, socialinė gatvės klounada nepanaikins visų psichologinių miestiesčių bėdų, bet suteiks abipusį akimirkos džiaugsmą.

Profesionalusis menas regionuose – siekiamybė. Čia vyksta ne vienas profesionalaus meno festivalis. Kaip patys kultūros kūrėjai vertina tokius renginius ir kokią vertę, jų akimis, jie kuria?

Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – apie moteris muzikes, įnešusias reikšmingą indėlį klasikinėje muzikoje.

LRT Knygų klubo skaitytojai aptaria danų rašytojos Toves Ditlevsen kūrinį „Kopenhagos trilogija“.

„Iš Kovo 11-osios nepriklausomybės akto pirmtakų, kūrėjų ir signatarų paveldėjome jų aistrą, nuoseklumą ir pasitikėjimą vienas kitu. Meilę savo žmonėms“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė.

„Ateitis yra dažniausiai piešiama tokia baugi ir žmogui priešiška, o mums įdomu, kiek technologijos gali būti neutralios ir vis dar pavaldžios žmogui“, – taip technologijų ir žmogaus santykį savo darbuose nagrinėja menininkų duetas „Pakui Hardware“, kurie atstovaus Lietuvai šiuolaikinio meno bienalėje Venecijoje 2024 metais.

Anot ekspertų, didieji miestai beveik neskiria dėmesio kultūrai, o mažiesiems trūksta ambicijų. Į ką dėmesį turėtų atkreipti kultūrai neabejingus, kompleksiškai į ją žiūrinčius merus ir tarybas norintys išsirinkti piliečiai?

Mokslininkas Rokas Mikšiūnas kviečia į parodą „LEGO modernizmas: nuo kaladėlės iki pastato“.

Lietuvos kino teatrus pasiekia debiutinis ilagmetražis vaidybinis Tito Lauciaus filmas „Paradas“.

Jonušo Radvilos rūmuose, kuriuose įsikūręs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, kovo viduryje bus atvertas anksčiau lankytojams nepritaikytas pietinis korpusas.

Gamtos moksluose egzistuoja sąvoka „ekologinė kuprinė“. O jeigu šią sąvoką teoriškai perkeltume į lyčių lygybės lauką ir Kovo 8-ąją pasvarstytume apie „feminaloginę kuprinę“? Renatos Karvelis komentaras.

Pasaulio įvykių apžvalgoje: airiško kino proveržio analizė, signalai apie ketinimus uždaryti Vienos radijo simfoninį orkestrą, Ukrainos karo eksponavimas muziejuose realiu laiku bei tradicinės mergaičių šventės Japonijoje renginiai.

Pirmoji bežodė knyga Lietuvoje atsirado daugiau nei prieš 60 metų. Antroji pasirodė prieš penkerius. Kaip skaityti bežodes knygas ir kuo jos naudingos mokymosi procese? Apie tai – rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Rašytoja ir švietimo ekspertė Unė Kaunaitė pristato naują knygą – distopinį romaną „2084“. Kokią ateities visuomenę ir kultūrą regi knygos autorė? Kokios šiandieninės tendencijos jai pasufleravo galimus ateities scenarijus?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Kokius kultūros elementus pametėme, ieškodami jos reikšmės? Kodėl iš šių dienų perspektyvos matome ją redukuotą ir suprimityvintą? Galiausiai, ko reikia, kad kultūra veiktų? Apie tai – poklabis su Lietuvai puikiai pažįstamu Estijos rašytoju, filosofu, kultūrologu, Talino universiteto profesoriumi Reinu Raudu.

Ved. Urtė Karalaitė