Kultūros savait‪ė‬ LRT

Senegaliečių kilmės prancūzų kino kūrėja Ramata-Toulaye Sy tapo antrąją juodaode moterimi, kurios filmas atrinktas į konkursinę Kanų kino festivalio programą. Anot režisierės, filmas „Banelė ir Adama“ – tai senegalietiška „Romeo ir Džuljetos“ istorija, kurioje ji tyrinėja savo dvigubą (senegalietišką ir prancūzišką) tapatybę. Pernai Kanuose suspindėjęs filmas „Banelė ir Adama“ dabar pristatomas Lietuvos kino teatruose.

Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta?

„Lentpjūvės Respublika“ Švenčionėliuose – tai alternatyvios kultūros teritorija. „Ne pagal paskirtį pritaikyta erdvė stimuliuoja naujas idėjas“, – pasakoja „Miško uosto“ bendruomenės narys Šarūnas Savickas.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – į Luvro muziejų Paryžiuje sugrįžęs 6 mėnesius restauruotas Eugène Delacroix paveikslas „Laisvė barikadose“, pagreitį įgaunantis „Me Too“ judėjimas ir diskusija apie seksualinę prievartą Prancūzijoje, kuriuos paskatino Gérardui Depardieu iškelti kaltinimai dėl išžaginimo ir seksualinio užpuolimo. O apžvalgos pabaigoje naujausia prancūziškos elektronikos pionierės Emilie Simon muzika.

„Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo: ar lietuvis nori išlikti lietuviu.“ Dalios Staponkutės komentaras

Šį birželį architektūrologui, architektūros kritikui Jonui Minkevičiui sueis 95-eri. Pasitinkant garbingą sukaktį pristatyta nauja Kaune gyvenančio kupiškėno knyga ir atidaryta paroda.

„Privataus sektoriaus parama ir mecenatystė yra gyvybiškai svarbi kultūros sektoriui, be to jis tiesiog negali išgyventi“, – pastebi kompozitorius, kultūrinių renginių organizatorius Matas Drukteinis, „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikos svečias.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Balandžio 22-ąją sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Kokios yra jo sąsajos su Klaipėda ir Lietuva?

Nepelnytai pamirštama ir nuošalyje lieka Trakuose esanti pusiasalio pilis, tačiau Trakų istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad padėti netrukus pasikeis ir mieste atsiras dar vienas lankymui patrauklus objektas.

„Man atrodo, labai svarbu, ypač kūryboje, žiūrėti be aiškių įsitikinimų, kad čia yra smuikas, jo funkcija tokia, jisai daro taip ir jį visą laiką taip reikia naudoti“, – kalbėdamas apie elektroninės ir klasikinės muzikos sintezę bei ribų nebuvimą, sako muzikos kūrėjas Pijus Džiugas Meižis. Jis kartu su smuikininke Rakele Cijėnaite šią savaitę pristatė dueto debiutinį albumą.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Olimpinės ugnies į Graikiją prancūzai atplaukė senoviniu laivu, JAV rašytojai boikotuoja žmogaus teises bei žodžio laisvę ginančius PEN America literatūros apdovanojimus dėl per menkos jų paramos Palestinai, atidengtas Karalienei Elžbietai II įprasminti skirtas paminklas su jos numylėtais korgiais bei nauja „Pet Shop Boys“ muzika.

Deimantės Bulbenkaitės komentaras.

Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.

Pirmasis švyturys Lietuvos pajūryje nušvito prieš 150 metų Nidoje. Prieš 140 metų Klaipėdos šiauriniame mole atsirado Baltasis švyturys. Šios dvi sukaktys visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Denisą Nikitenką paskatino inicijuoti švyturių metus, šią mintį palaimino Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės. Kokią istorinę skriaudą esame padarę švyturiams? Kaip aktualizuoti švyturių paveldą? Kodėl būtent švyturiuose, anot Deniso, slypi galia sustiprinti mūsų jūrinį mentalitetą?

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Pats laikas Baltijos šalių cirko menininkams sužibėti tarptautiniuose vandenyse, akcentuoja trupės „Taigi cirkas“ kūrėjos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė. Tai pirmasis Baltijos šalių kolektyvas, patekęs į svarbiausias Europos cirko organizacijas vienijančios platformos „Circus Next“ finalą.

Šią savaitę minėjome žymaus smuikininko, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigžės Danielio Pomeranco 120-ies metų sukaktį.

Seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ šį mėnesį mini 84-ąjį gimtadienį. Kuo „Romuva“ gyvena šiandien, kokias naujas tradicijas kuria prieš dvejus metus po rekonstrukcijos atidarytas kino teatras?

Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie gaisro suniokotą istorinį Kopenhagos pastatą, prasidedančią Venecijos bienalę bei naują UB40 muziką.

„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis. Savo komentarą jis paskyrė Kanto 300 metų sukakčiai.

„Vienas pagrindinių iššūkių – kaip perkelti tuos tapatybės ženklus į naują funkciją, jų neprarandant – kad nekurtume miesto nuo nulio, o sugebėtume išsaugoti tuos istorinius sluoksnius, juos integruojant į naują dizainą, naujus pastatus,“ – sako architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis, kalbėdamas apie Lietuvos miestų patiriamus iššūkius pokyčio kelyje.

„Žmonės iš tiesų nežino, kokios yra akordeono galimybės. Nedaug gerų akordeonistų groja svarbius klasikinius muzikinius kūrinius. Akordeonistų pasaulyje labiau priimta groti trijų minučių trukmės kūrinius: trijų minučių tango, trijų minučių polka... Bet mums reikia ir kitokių koncepcijų“, – sako akordeono virtuozas iš Moldovos Radu Ratoi, laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio trofėjus.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Queer archyvo „išgir̃stì“ erdvė Vilniuje kviečia į Antono Karyuko parodą „Neseniai neseniai“, kurioje pristato Neringos Dangvydės archyvą.

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus?

Eshkol Nevo – rašytojas iš Izraelio, gausiai apdovanotas gimtojoje šalyje ir sulaukęs tarptautinio pasisekimo. Jo dėmesio centre – lemtingi kasdienio gyvenimo virsmai, intymios žmonių istorijos, paslaptys, nutylėjimai ir nepatogios tiesos.

Utenos kultūros centre veikiantis lėlių teatras „Zuikis Puikis“ šiemet minės savo veiklos penkiasdešimtmtį, o jo vadovė režisierė Janina Baldauskienė, šiemet apdovanota už gyvenimo nuopelnus. Su ja kalbame apie lėlių teatro Utenoje istorije, aktorių paieškos subtilybes ir teatro kasdienybę.

„O galėtų būti kitaip. Net ir homo sovieticus sudarkytas miestas, užuot smirdėjęs, gali atrodyti paslaptingas. Toks jis buvo pernykštėje MO muziejaus parodoje „Vilniaus pokeris“, atkūrusioje Ričardo Gavelio klaikų kanukų labirintą“, – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie naujausią „Go Vilnius“ reklamą.

Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Čečėnijoje uždraustą per greitą arba per lėtą muziką, nuo privalomosios karo tarnybos Ukrainoje atleidžiamą dalį kultūros lauko darbuotojų, taip pat apie tai kaip viename Australijos muziejuje veikianti vyrų dominavimą šimtmečiais įprasminanti instaliacija, skirtą tik moterims, po vieno vyro skundo turės būti prieinama ir vyrams, bei naują Nick‘o Cave‘o muziką.

Ignalinos atomine elektrine reikėtų rūpintis ne mažiau nei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais objektais Lietuvoje. Juokais ar rimtai, bet apie branduolinį paveldą iš tiesų svarbu diskutuoti jau dabar. Su kritinio paveldo lauko atstove menotyrininke Linara Dovydaityte šią temą aptarė Kotryna Lingienė. Taip pat juodvi pasikalbėjo apie du muziejus Kaune, vieno kurių kol kas egzistuoja tik idėja, ir šiuolaikinio miesto kultūros foną.

In memoriam rašytojai Vytautei Žilinskaitei.

Švedijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių baleto ir šiuolaikinio šokio konkurse „Prix du Nord“ dviem aukso medaliais pirmą kartą konkurso istorijoje pasipuošė Lietuvos atstovės. .

Susipažįstame su viena iš Kauno kultūros premijos laureačių, tarpdisciplininio meno kūrėja, savo kūryboje derinantčia video meno, skulptūros, dizaino elementų ir fotografijos medijas, Julija Pociūtė.

Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Briuselio prašymą į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukti dvi vietos tradicijas: marionečių teatrą ir milžinišką gėlių kilimą, taip pat žvilgsnis į šią savaitę mirusios gvadalupiečių-prancūzų rašytojos Maryse Conde palikimą, japonų rašytojos Rie Kudan kūryboje naudojamą dirbtinį intelektą bei naują airių atlikėjo Hozier muziką.

Ernesto Parulskio komentaras „Džiazuojanti regionų mažuma“.

„Kaskart, kai kuriu filmą, iškyla smurto tema. Manau, kinas yra mano mažas būdas suprasti smurto Balkanuose šaknis“, – sako tarp Belgrado ir Paryžiaus gyvenatis kino kūrėjas Vladimiras Perišičius.

„Verčiant dalykus į tapybą, paveikslą, plokštumą, atsiranda tam tikri kompoziciniai, spalviniai elementai, kurie galbūt ne visą laiką sutaps su tuo, ką tu šneki, vaizduoji ir tuo labiau su tuo, kas bus paskui apie tai rašoma, aptarinėjama. Atsiranda tam tikras atotrūkis tarp teorijos ir praktikos, toks kaip ir šuolis“, – sako tapytoja, meno daktarė Donata Minderytė.

Ved. Marius Eidukonis

„Auksiniai scenos kryžių“ laureatai: neįvertinti dramaturgai, apdovanotos legendinės Kauno artistės, kritika Izraeliui ir menininkų apolitiškumui bei paskata permąstyti požiūrį į socialinį teatrą.

„Dabartiniai dirbtinio intelekto įrankiai kuria komercinį produktą ir tas produktas tampa tiesioginiu sintetiniu konkurentu tam pačiam kūrėjui“, – kalbėdama apie dirbtinio intelekto ir autorių teisėmis saugomo turinio santykį, sako organizacijos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Agnė Mikštienė.

Ukrainoje, Poltavoje – pirmoji Stasio Eidrigevičiaus paroda.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šimtmetį minintį siurrealizmą, rusų raketos sugriautą menų akademiją Kyjive, aukcione parduotą medinę dailylentę iš filmo „Titanikas“ bei naują Lenny Kravitz‘o muziką.

„Miesto kultūros klausimas lieka vienu opiausių jau gerus du dešimtmečius. Ir tai nėra susiję su miesto kultūros politika, kuri ilgą laiką laikėsi laisvės idėjos ir sykiu kūrė jos mitologiją. Tai yra kūrybos ekonomikos ir kritinės masės problema“, – apie kultūrą Klaipėdoje svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.

Praėjus beveik metams nuo mirties Vilniaus dailės akademijoje galima aplankyti parodą „Procesai“, skirtą Šarūnui Šlektavičiui atminti.

Kad žmogus atrastų ramybę, nereikia skristi pas šamanus, kartais pakanka pasiimti knygą, akcentuoja Benas Lastauskas. Jo knyga „Tiems, kurie neskaito“ šiuo metu yra viena skaitomiausių lietuvių autorių knygų. Koks yra Beno Lastausko santykis su skaitymu? Kodėl jis, nors rašo neskaitantiems, žmones visgi ragina skaityti? Kodėl, Beno nuomone, literatūra vengia pokyčių ir ignoruoja faktą, kad žmonėms darosi vis sunkiau skaityti knygas? Apie tai, taip pat apie komikų bendruomenės apsiskaitymą ir vertybinį Beno skaitytojo profilį – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė