Paribio pokalbiai LRT

Nerimas dėl to, ar ginkluotės ir Vakarų paramos stokojančiai Ukrainai pavyks atlaikyti fronto liniją. Diskusijos dėl to, kas darytina stiprinant atgrasymą, kad Kremliui nekiltų pagunda išbandyti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus Baltijos valstybėse. Svarstymai kaip suvaldyti įtampą Vidurio Rytuose, ir ką daryti su Kinija, kuri neslepia, kad ilgalaikis jos tikslas yra radikaliai pakeisti dabartinę po Šaltojo karo nusistovėjusią tvarką. Ką apie mus po šimtmečio vertindami mūsų atsaką į šiuos iššūkius rašys ateities istorikai? Ar būsime tie, kurie atstovėjo nedemokratinių, agresyvių valstybių iššūkį? Ar apie mus rašys kaip apie besileidžiančią Vakarų saulę ramiai palydėjusią kartą? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, VU profesoriumi Alfredu Bumblausku.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Daugelyje šiuolaikinių visuomenių yra savaime suprantama teisės ir įstatymo vertė. Teisingumo simboliu Vakaruose tapusi Temidė, vaizduojama užrištomis akimis laikanti svarstykles, simbolizuoja visų piliečių lygybę prieš nešališkai taikomą įstatymą. Kartu neabejotina vertybe ir vienu demokratijos ramsčių yra visuotinai laikomas teisės viršenybės principas, skelbiantis, kad visuomeninis gyvenimas turi neprieštarauti teisei. Tačiau kasdieniame mūsų gyvenime teisingumo taikymas tampa itin komplikuotas. Įstatymai perrašomi, teisingumo sampratomis manipuliuojama, o teisės viršenybės principai lengvai paminami nedemokratinėse šalyse. Koks yra teisingumo pagrindas? Iš ko kyla įstatymo autoritetas? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto profesore Rita Šerpytyte. 
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Esame linkę tikėti, kad faktai yra demokratijos pamatas. Jie suteikia pagrindą reikalauti atskaitomybės ir kritikuoti valdžią, jie padeda apsispręsti, kurią politinę jėgą remti. Tad natūralu, kad kiekvieną kartą, kai susiduriame su melagienas platinančia dezinfromacija, manome, kad efektyviausias būdas visa tai įveikti – paneigti ją faktais pristatant juos tiems, kurie tapo melagienų aukomis. Tačiau matome, kad dalis visuomenės būna linkusi atmesti ne dezinfromaciją, o faktus. Tad „Paribio pokalbiuose“ klausiame, ar mes ne pernelyg supaprastintai suvokiame dezinformacijos veikimą ir ko turime pasimokyti, kad taptume efektyvesni kovoje su melagienomis.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Narkotikų dekriminalizavimo, alkoholio ar tabako vartojimo kontrolės klausimai nuolat patenka į politinę darbotvarkę ar visuomenės diskusijas. Nuomonių įvairovė šiuose klausimuose itin plati – nuo raginimų legalizuoti ir leisti apsispręsti pačiam žmogui iki griežtų draudimų. Kas geriau veikia: draudimai ar kontrolė? Kaip apsisprendžiame, ką leisti ir ką drausti?

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Pradedant atnaujintomis bendrosiomis programomis ir baigiant įtraukiuoju ugdymu –kiekvieną permainą Lietuvos mokyklinio ugdymo sistemoje lydi karštos diskusijos ar net pasipriešinimas. Vieni skundžiasi, kad su atnaujintomis programomis skubotai startuota dar ne tik neturint tinkamų vadovėlių, tačiau prieš tai neištestavus programos apimčių. Kiti tuo tarpu pastebi, kad tarpiniai patikrinimai, kurie esą turėjo nuimti nuo mokinių pečių dalį streso, iš tikrųjų tik jį padidino. Negana to, kilo klausimų ir dėl paties patikrinimo užduočių kokybės ir vertinimo. Pasigirsta raginimų stabdyti eksperimentus, tačiau kiti atsako, kad pokyčiai privalo būti tęsiami. „Paribio pokalbiuose“ diskutuojame apie tai, ar šiandieninė mokykla tapo neapgalvotų eksperimentų erdve? Studijos viešnia – „Mokyklų tobulinimo centro“ vadovė Eglė Pranckūnienė.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Geopolitinės aplinkybės verčia galvoti apie galimas grėsmes Lietuvai. Vis dažniau spėliojame ne, ar tai įmanoma, o kada tai nutiks. Kodėl pamiršome atgrasymo idėją ir pradėjome galvoti apie karo neišvengiamumą? Ar vis dar blaiviai mąstome apie karą? Pokalbis su VU TSPMI dėstytoju, karybos istoriku, daktaru Deividu Šlekiu.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas