Pas Nemir‪ą‬ LRT

Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau pusmaratonius, važinėja dviračiu. Baigęs KTU, praėjus metams, jau baigė karininkų kursus, nors buvo įsidarbinęs gamykloje pagal profesiją, bet labai trumpam, 1991-ųjų pučas Maskvoje išsklaidė visas abejones – nuo tada susiejo savo darbą su kariuomene. Kurį laiką vadovavo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM, todėl apie žvalgybą, jos reikšmę ir įtaką valstybei, kas nutinka, kai politikai neišgirsta žvalgybos perspėjimų, G. Bagdonas gali pasakoti daug. O štai istorija, kaip prezidento R. Pakso siūlymu buvo sutikęs tapti VSD vadovu, bet taip juo ir netapo, regis, nėra pati maloniausia, sako, tada buvo jaunas ir tikėjo institucijomis, dabar patyrimas diktuotų kitokius sprendimus. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Česlovas Juršėnas pasakoja savo nenuobodaus gyvenimo istorijas: kodėl jau išsitarnavęs iki televizijos informacijos tarnybos vyriausiojo redaktoriaus nusprendžia vykti mokytis į tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą, o dar mokslų nespėjęs baigti jau buvo pakviestas į LKP CK. Arba kaip užkietėjęs „aparatčikas“, kaip pats save vadina, tikėjęs socializmu, bet galvojęs, kad jį reikia tobulinti, nuėjo su tais, kurie atkūrė Lietuvos nepriklausomybę – tapo signataru ir daugiau nei 20-imčiai metų susisiejo savo gyvenimą su Seimu. Pasirodo, tokiam perversmui pasitarnavo tai, kad su žmona Jadvyga naktimis klausėsi Sovietų Sąjungoje uždraustų Vakarų radijo stočių.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Savo seksualinę orientaciją lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, sako, suvokusi jau būdama subrendusi mergina, tėvamas apie tai pranešė irgi netradiciškai. Šiandien jos dukrai Elenai vos keli mėnesiai, deja, pagal mūsų įstatymus ji gali būti įrašyta tik į mamos dokumentus, nes kita mama - LGBT narė, o tai reiškia, kad jos negali įteisinti savo santykių, nes Seimas jau daug metų ginčijasi dėl įstatymo, bet susitarti nepavyksta. Todėl ir mažosios Elenos likimas neramina mamą, nes niekas nežino, kaip pasikeis ar pasikeis visuomenė, kol mergaitė suvoks, kad ji iš netradicinės šeimos, ir dėl to gali patirti patyčių ir užgauliojimų. Ir tai toli gražu ne vieninteliai mūsų visuomenės skauduliai: žmogaus teisių pažeidimų dar daug - smurtas, diskriminacija dėl amžiaus ar lyties. Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Marijonas turi žurnalisto diplomą, bet juo dirbo labai mažai, dar mokėsi politologijos, bet diplomo negavo – baigiamojo darbo neparašė. Jis tebėra labai populiarus, nors, sako, būna tokių koncertų, kai nepasiseka, yra net stabdęs koncertą, nes neliko balso. Apie sūnų pasakoja mielai, o štai koks atsakymas apie sužadėtuvių, paskelbtų prieš trejus metus, tęsinį?.. Apie dvi rašomas knygas, kokį automobilį nori parsigabenti iš Amerikos, būtinai juodą ir būtinai surūdijusį, ir kitus gyvenimo prieskonius su Marijonu Mikutavičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė

vienatvė atėjo iš vaikystės, bet dėl to Marija Aušrinė Pavilionienė nieko nekaltina, būti su savimi jai gera. Mama su patėviu ilgą laiką gyveno nesusituokę, net ir išgirdęs pasiūlymą tapti teatro vadovu, jei įteisins santuoką, patėvis nenusileido, direktoriumi jis netapo, bet susituokė jie kada norėjo, o ne kada paliepti. Tačiau ne tėvai įkvėpė būsimą profesorę ir Seimo narę tapti žmogaus teisių gynėja. Jau prieš 12-ka metų ji kėlė šitas temas, ir dėl to buvo labai puolama. Dėl surengtos LGBT žmonių spaudos konferencijos sulaukusi priekaištų ir spaudimo iš tuomečių Liberalų demokratų partijos lyderių R. Pakso ir V. Mazuronio, ji vis dėlto dalyvavo spaudos konferencijoje, bet pasitraukė iš partijos. Tačiau nuomonės, kad R. Pakso apkalta ir pašalinimas buvo surežisuotas ir neteisėtas, kaip tada, taip ir po 20-ies metų nepakeitė. Pokalbis su habilituota daktare Marija Aušrine Pavilioniene.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Apie karaimus ji gali pasakoti labai ilgai, ne tik apie Lietuvoje apsigyvenusių istoriją, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių, nes valstybės karaimai niekada neturėjo. Lietuvoje tėra 30 karaimų kalbą mokančių karaimų, H. Kobeckaitės namuose visi kalbėjo gimtąja kalba, tėvų namuose taip pat. Ji netgi į pirmąją klasę atėjo nemokėdama lietuviškai, o kol išmoko, pasakoja ir juokingas istorijas apie karalius, kurie buvo pavirtę karoliais. Kaip tapo estetikos dėstytoja ir pirmąja Tautybių departamento direktore? Netikėtai. Kaip tą pačią dieną atleista iš direktorės pareigų išgirdo pasiūlymą tapti amabasadore? Čia jau visai detektyvinė istorija. Apie gyvenimą, kuris vertas knygos, ir netikėtas istorijas – su dr. Halina Kobeckaite.

Ved. Nemira Pumprickaitė