Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis‪.‬ LRT

Europos šalyse stiprėja reikalavimai švelninti aborto apribojimus ir įvirtinti teisę nutraukti nėštumai. Ar tai gali būti susiję su Roe vs. Wade atšaukimu Jungtinėse Amerikos Valstijose? Apie tai - vedamojo skiltyje.
Kas yra Viduržemio jūros teologija ir kaip ji susijusi su po dvejų metų Vilniuje įvyksiančiu Pasauliniu Dievo gailesingumo kongresu? Pokalbis su „Mažosios studijos“ svečiu iš Prancūzijos kun. Patrice Chocholski.
Apie politinę riziką - Lauryno Peluričio komentaras.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie tikėjimą ir grožį.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie žodžio 'nuodėmė' vartojimą: už ką teisiama Suomijos parlamentarė Päivi Räsänen?“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Popiežius Pranciškus, skirtingai nuo pirmtakų, pasisako už „globalių Pietų“ katalikybę, propaguojančią išsilaisvinimą iš vakarietiškų normų ir gilesnę integraciją į nevakarietiškas kultūras, tuo tarpu Vakarų „kultūriniai krikščionys" siekia išsaugoti savo istorinį krikščionišką paveldą. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Pokalbis su Ukrainos Caritas-Spes vadovu kun. Vyacheslav Grynevich: „Net jei žiniasklaidoje nėra informacijos apie Ukrainą, žinokite, kad karas vis tiek nesibaigė. Prašau, nepamirškite mūsų, nes mes kiekvieną dieną laukiame stebuklo“.
Užsienio spaudos apžvalga: Katalikų Bažnyčia Rusijoje - naujas vidaus priešas (parengė Giedrius Tamaševičius).
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ar pragaras tikrai tuščias?“

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Rusijos santykių su likusiu pasauliu vizija yra daug niūresnė, nei esame įpratę. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gyvena šalyse, besiribojančiose su Rusija arba geografiškai esančiose netoli jos. Šis dokumentas reiškia ne tik žemiausią tašką ekumenizmo raidoje, bet ir signalizuoja apie tai, kad šiandien krikščionims praktiškai neįmanoma susitarti dėl krikščionybės, taikos ir sugyvenimo mūsų bendruose namuose. Dokumente šaltakraujiškai išdėstyta Putino ir Kirilo sąjunga: Maskvos patriarchatas, kaip valstybinės Bažnyčios vadovas, bando suteikti posovietiniam Rusijos nacionaliniam projektui sielą ir viziją.
Kai 1991 m. Sovietų Sąjunga subyrėjo, nebuvo jokios dvasinės ir moralinės vizijos, išskyrus nostalgiją šlovingai Rusijos stačiatikybės praeičiai. Dabartinė Putino ir Kirilo simbiozė yra vaisius to, kas prasidėjo daugiau nei prieš trisdešimt metų. Tačiau vienas skirtumas yra tas, kad ne leninizmas-stalinizmas, o Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos patriarchatas dabar tiekia ideologinius šarvus šiam karo manifestui - karui, ginkluotam branduoliniais ginklais.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.

Maldynas kaip būdas suvaldyti beprotišką gyvenimo tempą: gegužės mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo redaktorė Ilona Valujevičienė.

Immanuelio Kanto 300 metų bujiliejui - filosofo Lauryno Peluričio
komentaras: „Ką Kantas patartų daryti su velnių valstybe, kuri nenori taikos?“

Apaštalo Pauliaus keliais: kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalo Velykas, praleistas kalėjime (II dalis).

Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kalkuliatorių džiaugsmas“ – apie tarpinio patikrinimo egzaminus.

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Balandžio 8 d. Vatikano Tikėjimo mokyklo dikasterija išleido naują dokumentą, pavadintą „Dignitas infinita – apie žmogaus orumą“. Dar iki oficialaus pasirodymo dokumentas spėjo apaugti įvairiomis spėlionėmis, mat buvo laukiama oficialios Bažnyčios pozicijos dėl šiuo metu itin dažnai linksniuojamos vadinamosios gender teorijos. Naująjį dokumentą analizuoja VU profesorius Paulius Subačius.
Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pasakojimas apie netikėtą velykinę naujakrikštų bangą Prancūzijoje.

Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie netikėlių laimę“.

Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena

Kaip šiuolaikiniam žmogui perteikti Velykų prasmę, kad tai nebūtų tik banalus kalbėjimas apie margučius ir atbundančią gamtą ir kas šiandien pastūmėja apsispręsti priimti krikšto sakramentą? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.

Įspūdžiais iš priešvelykinės Jeruzalės, kurioje dėl karo per šventes šiemet nebus įprastų maldininkų minių, dalinasi Vilniaus Universiteto istorikas Nerijus Šepetys.

Apie trapią mūsų pilietinio sugyvenimo būklę - filosofo Lauryno Peluričio komentaras.

Šiuolaikinio prancūzų filosofo ir teologo Fabrice Hadjadj mąstymas apie kietą Prisikėlimo tikrovę.

Rašytojos Vandos Juknaitės velykinis liudijimas.

Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl Judas išdavė Kristų?“


Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.