Gimtoji žem‪ė‬ LRT

Netradicinių kultūrų auginimu domisi vis daugiau jaunų žmonių. Į asociaciją „Inoagro“ susibūrė inovatyvius sprendimus palaikantys, netradicines kultūras auginantys ir problemas norintys spręsti ūkininkai. Vienas iš rezultatų – asociacijos dėka moliūgai buvo sugrąžinti į susietąją paramą. Kaip sako asociacijos narys, Vilkaviškio r. ūkininkas Povilas Čižauskas, siekiama užkirsti kelią fiktyviems augintojams gauti paramą, todėl siekiama griežtinti auginimo reikalavimus.

Arūnas Liubomirskas žiemą ūkininkauja kartu su žmona, o vasarą – atskirai, nes žmona augina bazilikus, o jis svogūnų laiškus. Produkciją ūkininkas vartotojams tiekia ištisus metus ir džiaugiasi jau 20 metų turįs savo rinką.

„Užsienio naujienos“. Jūros dumblių auginimas – nauja, tačiau itin perspektyvi ūkio šaka, kuri nedrąsiais žingsniais žengia ir į Lietuvą. Kitose valstybėse, tokiose kaip JAV, jau klestintys ūkiai siekia ne tik įsitvirtinti rinkoje, bet ir skleisti žinią apie jūros dumblių naudą ekosistemai, tradicinių ūkių tręšimui, maisto produktų gamybai.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, naujų duomenų bazių pokyčiai ekologinių ūkių šeimininkams buvo neatidėliotinai svarbūs. Lietuviška sėklų duomenų bazė neatitiko ES teisės aktų reikalavimų, o ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių bazės apskritai nebuvo. Rokiškio rajono ūkininkė Ernesta Bružienė sako, kad nedelsdama pereis prie naujų duomenų bazių, nes jos patogesnės, atveria galimybes paieškai tarptautinėje rinkoje.

Gėlininkystės ūkio tradicijos Bajorinų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Kauno rajone, šiltnamiuose, Darius Bajorinas su šeima augina daugiau nei 100 skirtingų gėlių rūšių ir sako, kad nėra taip paprasta užauginti gėles, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Rubrika ‚,Verslas kaime“. Jūsų laukia pažintis su 22 m. jaunuoliu Linu Laurumi, kuris jau dabar turi žirgyną ir jame laiko net 11 žirgų. Linas dalyvauja ne tik konkūruose, bet ir moko kitus joti.

Ved. Rūta Simanavičienė

Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad paskaičiavus nutarta nedengti laukų plėvele, o tiesiog vėlinti šparagų skynimą. Zarasų rajono ūkininkas Dalius Barzda sako, kad tenka daugiau dėmesio skirti šiltnamių šildymui. Klimatologas Donatas Valiukas pažymi, kad tokios orų permainos dėl klimatos kaitos ateityje tik dažnės.

Daugiau nei šimto skirtingų veislių vynuogyną „Dvaruogė“ Kupiškio rajone puoselėja Ineta Svilo su šeima. Auginamos vynuogės yra desertinės – tikslas edukuoti žmones, supažindinti su skirtingomis veislėmis, padėti išsirinkti norimas auginimui. Vėsūs orai neaplenkė ir vynuogyno. Norint vasarą sulaukti derliaus, dabar šiltnamius reikia šildyti.

Rubrika „Gamtininko komentaras“. Apie tai, kuo išskirtinis šis pavasaris gamtoje kalbės Kauno marių regioninio parko ekologas, gamtininkas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad žiemiški orai gerokai sujaukė gamtos planus. Intensyviai poravimosi procese buvę šaltakraujai gyvūnai dabar turi ieškotis šiltų slėptuvių ir tausoti energiją.

Ved. Rūta Simanavičienė

Pieno gamyba ne tik sudėtingas ūkininkavimo procesas, bet ir konkurenciniai dalykai. Kaip tikina šiemet 20-metį minėsiančio kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė, derybiniai galiai didinti – svarbus aktyvesnis ūkininkų įsitraukimas į kooperatyvų veiklą. Ilgametis kooperatyvo narys Tomas Četvergas visgi sako, kad nestabilumas kainų atžvilgiu neleido išplėsti ūkio, o nepilnus kelerius metus kooperatyve esantis Marius Drutys, dar tiki, kad pavyks išplėsti pieno ūkį.

Vardinius indus su užrašais iš molio kurianti Simona Maračinskienė sako, kad keramika moko kantrybės. Lipdant iš molio galima užsimiršti ir pasinerti į kūrybinius procesus. Simona savo veiklą socialiniuose tinkluose pavadino „Nepjauk šakos“ ir turi svajonę iš molio kurti ir šviestuvus.

Rubrikoje „Verta žinoti“ su Gamtos tyrimų centro mokslininke Birute Karpavičiene kalbėsimės apie saikingą Meškinio česnako rinkimą natūralioje gamtoje. Moteris sako, kad taip internete reklamuojamą Meškinio česnako pestą galima gaminti ir iš dilgėlių, kurios ne ką mažiau sveikos.

Ved. Rūta Simanavičienė

Gabija Šitkauskaitė ir Motiejus Mazys šią vasarą sumainys aukso žiedus. Kuriant bendro gyvenimo planus, juos paviliojo šilti kraštai, bet laimė laukė gimtinėje. Po kelių mėnesių, praleistų Tenerifėje, pora taip pasiilgo Lietuvos, kad grįžę nusprendė apsigyventi vienkiemyje, gamtos ir gyvūnų apsuptyje Pagojų kaime, Utenos rajone. Prisijaukino ir žiemą, maudynes lediniame ežero vandenyje, o ryte ir keli saulės spinduliai pakrauna energijos visai dienai.
Lomeikiškių kaime, Kėdainių rajone, vos penkios sodybos, bet norinčių čia atvykti daugėja. Aušra Kuliešienė įkūrė ūkį „Gėlių slėnis“, o čia atvykusieji gali patys skinti gėles, augalus ir sukurti puokštes savo namams ar asmeninėms šventėms. Tikroji Aušros profesija - pradinių klasių mokytoja, gėlių auginimą moteris vadina hobiu ir atgaiva.
Lietuviai mėgsta česnakus, bet pažintį su juoduoju česnaku daugelis tik pradeda. Apie tai, kaip lietuviškas baltasis česnakas virsta juoduoju korėjietišku ir kaip įgauna dar daugiau žmogaus organizmui naudingų savybių, laidoje pasakoja Dovilė Ilevičienė iš Ringaudų Kauno rajone, įvaldžiusi fermentavimo technologiją.
Ved. Kristina Toleikienė

Laukiniai, šventieji, kvapnieji ir žalieji iš Azijos, Afrikos, Europos - 170 įprastų ir labai retų rūšių bazilikų. Užtruko net 30 metų, kol Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio miestelio (Kėdainių r.), surinko tiek skirtingų šio prieskoninio augalų rūšių. Dabar ūkyje gaminami ir žmogaus sveikatai palankesni produktai.
Dar daug produktų išmetami neišnaudojus visų jų teikiamų maistinių, skoninių ar vaistinių savybių. Tai maisto švaistymas. Kaip to išvengti pasitelkus naujausias maisto gamybos technologijas, laidoje pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkai lektoriai dr. Aloyzas Velička ir dr. Marius Lasinskas.
Užsienio naujienos. Bitininkavimas mieste – nauda ne tik vietos augalams, bet ir žmogaus psichikai. „Nesiekiu iš to uždirbti pinigų. Laikydama jas mėgaujuosi. Reikia mylėti ir rūpintis bitėmis“, - sako pensininkė Sherry Liu. Kad tai vyktų sklandžiai ir žmonės darytų kuo
mažiau klaidų, Taivane pradėtos organizuoti bitininkavimo pamokos.
Ved. Kristina Toleikienė