139 afleveringen
Laikas kultūrai LRT
-
- Maatschappij en cultuur
Nauja laida, kurioje aptariame aktualius įvykius. Paskutinę savaitės dieną atsigręžiame į besibaigiančią savaitę, akcentuodami ne įvykių kroniką, o ieškodami gilesnio požiūrio, kalbėdami apie įvykius ir naujus reiškinius, atskleisdami asmenybes, kurioms prabėgusi savaitė yra svarbi. Kalbame tiek apie meno įvykius (ir ne tik didžiuosiuose miestuose), tiek apie platesnes kultūros temas: ar nuolat reformuojama švietimo sistema turi viziją, ko yra siekiama; ar suvokiame pavojus demokratijai besikeičioje visuomenėje; kodėl taip mažai apmąstome ir analizuojame sovietmečio kultūros palikimą; kas yra radikalizmas ir kada jis aštrėja; bendravimo – kultūros – asmenybės paviršutiniškumas ir kt. Laidą veda Jolanta Kryževičienė. Penktadieniais 11:05 – per LRT KLASIKĄ.
-
Audrius Beinorius: artimiausias ezoterizmo sinonimas – slaptumas. Tai ką tyrinėja mokslininkai?
Ezoterizmas – tai mąstysena ir praktikos, randamos visame pasaulyje, tačiau Vakarų akademinėje bendruomenėje ilgus metus marginalizuotas, siejamas su mistika ir iracionalumu. Ar šis reiškinys, pripažintas svarbiu daugelio kultūrų paveldu, yra vertas mokslininkų dėmesio? Ką tyrinėja Lietuvos filosofai ir religijotyrininkai? Ar galėtume kalbėti apie globalųjį ezoterizmą? Kaip jis sujungia Vakarų ir Azijos tradicijas, praktikas ir tekstus?
Pokalbis su VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriumi, filosofu Audriumi Beinoriumi.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Kalba yra sąmonės organizacija ir santykis su pasauliu. Šiandien kalba įgyja iš esmės kitokį vaidmenį ir funkcijas
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną dažnai prisimename ir diskutuojame apie kalbos norminimo problemas, jos pokyčius ir ateitį. Ką mums svarbu išsaugoti, kuo mums svarbi gimtoji kalba ir kaip ji turi keistis, kad išliktų globaliame pasaulyje - šios laidos tema.
Rašytoja Vanda Juknaitė: „Kalba yra valstybinės reikšmės dalykas. Mes kompleksuojame prieš negyvą mašiną - dirbtinį intelektą. Kalba atgyja tarmėse, žmogaus lūpose, todėl jai reikia ne vajaus, o nuolatinio dėmesio“.
Arūnas Augustinaitis: „Mes gyvename medijų ir informaciniame pasaulyje. Ar kalba spėja keistis kartu su pasauliu? Kaip jai išgyventi šiame pasaulyje?“
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Dalia Matulaitė: kai pasakė, kad galiu kurti paminklą Leninui, atsakiau - esu animalistė, kas bus, jeigu skulptūra bus panaši į kokį žvėrį?
Viena žymiausių Lietuvos skulptorių, monumentalistė Dalia Matulaitė savo namuose atidaro galeriją, pirmoji paroda - „Būsena Amnezija. Skausminga nejautra“. Tai būsena, ateinanti iš genties istorijos, kai skauda, bet negali nieko pakeisti.
Dideli, monumentalūs skulptorės darbai yra ryškiai matomi mūsų miestuose - „Stumbras“ Kauno Ąžuolyne, „Aušra“ Šiauliuose, „Šventvakarių Ėvė“ Priekulėje, „Lazdynų Pelėda“ Vilniuje, „Neringa“ Klaipėdoje. Kiekviena skulptūra turi savo istoriją, kai kurių darbų gimimas užsitęsė net kelis dešimtmečius. Kaip rasti jėgų toliau dirbti ir nepasiduoti, kai išgirsti sprendimą „griauti, apmokėti, išmesti“, kaip pavyko išvengti propagandinių ideologinių užsakymų, kokias skulptūras mieste dar svajoja pastatyti - pokalbis su Dalia Matulaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Donatas Banionis: scenoje ir kine visada norėjau parodyti sudėtingą žmogaus likimą, o ne štampais vaidinantį artistą
Balandžio 28-ą dieną minime talentingo Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Pakviestas režisieriaus Juozo Miltinio penkis dešimtmečius vaidino Panevėžio dramos teatre ir sukūrė vaidmenis garsiausiuose to meto spektakliuose. Daugiau kaip 80 vaidmenų sukūre kine, vaidino režisierių Vytauto Žalakevičiaus, Andrejaus Tarkovskio filmuose.
Laidoje skamba archyvinis radijo įrašas - prieš 18 metų įrašytas pokalbis su Donatu Banioniu. Taip pat tiesioginis pokalbis su aktoriaus sūnumi režisieriumi Raimundu Banioniu.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Ar Klaipėda tikrai yra neužšąlantis kultūros uostas? Kultūros politikos sąstingiai ir atodrėkiai
Prieš septynerius metus tapusi Lietuvos kultūros sostine Klaipėda žadėjo intensyvų ir įdomų kultūrinį gyvenimą. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad Klaipėdos kultūros uoste vis dar yra kaustančių ledų. Kaip šiandien gyvena miesto menininkai? Kaip kultūros procesus vertina gyventojai? Kodėl kyla valdžios ir kūrėjų kovos? Ar vykstantys procesai susiję tik su kultūros politika?
Pokalbyje dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Paulius Ignatavičius, Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Audronė Girdzijauskaitė: sakoma, kad sovietmečiu buvo nepakeliama cenzūra. Baisiausia cenzūra buvo mūsų galvose
Ką galima buvo rašyti sovietmečiu ir kodėl saugumiečiai dalyvaudavo teatro festivaliuose? Kada spektaklis lieka atminty ir jaudina? Kaip aprašyti kūrinį, kuris išnyksta užsitraukus scenos uždangai?
„Rašyti reikia taip, kad tas, kuris nebuvo teatre pajustų, pamatytų ir išgirstų tą spektaklį. Tai yra maksima“,- sako Auksinio scenos kryžiaus laureatė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Audronė Girdzijauskaitė.
Pokalbis apie šešis dešimtmečius teatre su Audrone Girdzijauskaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Dainiaus Putino nuotr. iš SMKA archyvo