Įgarsintas vaizdas LRT

Kaip švedų kompozitorius ir prodiuseris Ludwigas Göranssonas atradinėjo majų kultūra, afro skambesius ir juos jungė antrajame blokbasterio “Juodji Pantera” filme “Vakanda amžiams”? Muzikos archeologija, atrasti instrumentai iš gyvūnų ir augalų sėklų, įrašai keliuose žemynuose ir prodiusavimo patirtys, atkeliavusios iš hip hopo, pop muzikos kultūros. Kompozitorius su filme naudojama jo paties kurta ar prodiusuota muzika atneša naujas madas į Vakarų pasaulio šokių aiškteles, jungdamas senųjų civilizacijų skambesius su šiandien kylančiomis savito stiliaus muzikos žvaigždėmis ar jau gerai žinomų vardų atliekama pop muzika.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Blogi vyrukai ar teisuoliai ir jų pasaulis žiaurioje aplinkoje: Džiazu, orkestrine muzika, minimalizmu ar pop muzikos ikonų kompozicijomis įgarsinti trileriai atskleidžia įvairias kriminalinio pasaulio veikėjų puses, o sunkoką, grubų, kartais labai didžiulio tempo muzikos skambesį pertraukia romantinės muzikos minutės, atveriančios jautriausius istorijos sluoksnius. Per kelis trilerius, veiksmo filmus, detektyvus, film noir žanro filmus formuojamos Holivudinės kriminalo ir „romantikos” klišės.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Įdomiausi ir ryškiausi pavyzdžiai, keitę kino muzikos industriją ir istoriją: prieš šimtmetį kurta, iš Brodvėjaus į Holivudą nukeliavusi melodija "Tea for Two" vieniems kelia džiaugsmą, kitiems – isteriją dėl vienišumo, novatoriška Jerrio Goldsmitho partitūra erotiniam trileriui, transformavusi emocinę kino muzikos funkciją, B. Herrmanno kūriniai, kurie galėjo būti atlikti tik kitoje Atlanto pusėje, klasikiniai kino muzikos pavzydžiai, kurių atsiradimas susijęs su muzikantų streiku, po kurio keistėsi ir Holivudo studijų sistema.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Pirmieji skambesiais, įgarsinę nebylius judančius paveikslėlius, technologinis progresas ir garsinio kino įsigalėjimas per šimtmetį atvedė į kino ir muzikos jame standartizavimą. Kokie pokyčiai įvyko kino industrijoje, prisidėję prie garso takelio atsiradimo, muzikos funkcijų pokyčių?
Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus, jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses, paryškinantis R. Oppenheimerio svyravimus, bombos kūrimo procesą tiek mokslinėje, tiek politinėje sferose, pasiruošimą jos sprogimui ir suvokimą, jog kelio atgal nebėra. Sudėtingas epinis pasakojimas paryškinamas tipiniu "nolanscore'u" kuriame - didžiulio orkestro skambesiai, intymias fiziko gyvenimo detales, paryškina solo smuikas, ar tylūs prisilietimai prie fortepijono. Panašus ir kitoks į ankstesnius Hanso Zimmerio kurtus takelius, Goranssono pasižymi glaudesniu ryšiu su istorija ir paties R. Oppenheimerio charakteriu.

Pirmieji išbaigtų garso takelių kompozitoriai: kas jie? Dažnas labiau juos atpažįsta iš kitos jų kūrybinės dalies – operų, simfonijų ir dažniausiai imdavosi jie kurti pirmiesiems nebyliesiems filmams prispausti bėdų: vienam reikėjo sumokėti už buto nuomą, kito kūrėjo sirgo artimieji, dar kitas negalėjo rašyti akademinės muzikos dėl politinio spaudimo, dar kitam buvo pasiūlytas neįtikėtinas honoraras... jau pirmųjų garso takelių kūrėjai standartizavo muziką kine ir prisidėjo prie kino kaip meno įtvirtinimo.



Ved. Ieva Buinevičiūtė