Dešimt bal‪ų‬ LRT

Praėjo devyni su puse mėnesio nuo to laiko, kai tiek už vadovėlius atsakingos Nacionalinės švietimo agentūros vadovės pavaduotoja, tiek iš pareigų pasitraukęs švietimo viceministras patikino, kad vadovėliai, pagal atnaujintas ugdymo programas „tuoj tuoj“ pasieks mokyklas ir mokinius. Iki šių, 2023-2024 mokslo metų, pabaigos teliko vos septynios dienos. O daugybės disciplinų vadovėlių nelyginių klasių mokiniams dar nėra nei mokyklose, nei leidyklose.

Nuo rugsėjo pagal atnaujintas ugdymo programas pradės mokytis visi lyginių, tai yra: antrų, ketvirtų, šeštų, aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių mokiniai, kurie šiemet mokėsi nelyginėse klasėse, be vadovėlių. Ar jie turės visus vadovėlius, ypač pagrindinių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, ar ir toliau mokysis be vadovėlių, bet su švietimo strategų raminimu, esą mokytojams vadovėliai nereikalingi, nes jie ir taip kompetentingi išdėstyti temas, o tėvai neturėtų kištis į vaikų mokymą, net jei šie ir nesuprato kokios nors temos mokykloje.
O ir jei bus išleisti visi reikalingi vadovėliai, ar mokyklos juos įpirks? Kiek lėšų yra numatyta lyginių klasių mokinių vadovėliams pagal atnaujintas programas pirkti? Kiek jų bus panaudota nelyginių klasių vadovėliams įsigyti? Ir kiek ugdymo turinio kokybė prastėja bei pasiekimai smunka dė to, kad mokiniai mokosi be vadovėlių ir negali namuose pasikartoti ar pasiaiškinti teorinės medžiagos?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, leidyklos „Baltos lankos Klett“ konsultantas Sigitas Besagirskas, vienuoliktokė moksleivė iš Trakų Smiltė Greimaitė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.
Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.
Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.
Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.
Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?

LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip panaudojami švietimui skirti asignavimai, akcentuoja, kad, nors visos 60 savivaldybių turi pasitvirtinusios mokyklų tinklo pertvarkos planus, bet realiai tinklas vis dar per didelis. Todėl sudėtinga užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį bei gauti oresnį atlyginimą.

Papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo 10,7 proc., o šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.
Bet, kaip pastebi auditoriai, dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 proc. Be to, šio įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, reaguodama į audito išvadas, pareiškė su jomis sutinkanti.
Kita vertus, ar tikrai visada ugdymo kokybė mažoje klasėje yra prasta ar prastesnė nei didelėje ar per didelėje klasėje? Kodėl privačiose mokyklose, kurios yra mažos - dažniausiai apie keliasdešimt ar vos keli šimtai vaikų, ugdymo kokybė yra aukštesnė nei analogiško dydžio savivaldybių ar valstybinėse mokyklose? Kokie yra pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys ugdymo kokybę? Kiek mokyklos direktorius (jo vadybiniai sprendimai) lemia kiekvieno mokinio pasiekimus / akademinę sėkmę bei ugdymo kokybę? Kiek mokytojų gaunamas atlyginimas lemia ugdymo kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė ir Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai gali elgtis netinkamai? Kaip tėvams nepalūžti, kai vaikai priešgyniauja ir elgiasi netinkamai, bei kaip rasti pusiausvyrą tarp griežtumo ir meilės.
Pagaliau kodėl vaiko mokymas gyventi ne mažiau svarbus ar net svarbesnis nei pareigos mokytis ar pasikloti lovą įdiegimas?
LRT radijo laidoje dalyvauja psichologė Eglė Ramanauskaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Jau kitąmet dešimtokų laikomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) taps privalomi. Jų neišlaikusieji negalės pereiti mokytis į vienuoliktą klasę.
Tiesa, dešimtokai, susikirtę pasiekimų patikrinimuose, galės mėginti perlaikyti PUPP dar tais pačiais metais arba kartoti dešimtą klasę. Kita išeitis, ypač silpnesniems mokiniams, pereiti į profesinę mokyklą.
Bet retas dešimtokas žino, kad perėjus į profesinę, jis vis tiek turės kartoti dešimtos klasės kursą ir po metų perlaikyti PUPP. O kas, jei ir vėl nepavyks? Juk profesinėje mokykloje reikės mokytis ne tik bendrojo ugdymo dalykų, o ir profesijos.
Pagaliau ar profesinės mokyklos galės priimti apie 6 tūkst. dešimtokų, jei tiek jų ir kitąmet, kaip kad buvo pernai, neišlaikytų PUPP? Ar profesinės mokyklos turės, kas dėsto bendrojo ugdymo disciplinas? Ir kas nutiks su gimnazijų mokytojais, kurių dalies nebereikės, jei keli tūkstančiai dešimtokų iš gimnazijų išmigruos į profesines mokyklas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė, dr. Nora PiIeičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, ir Vytautas Zubras, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

1300 – tiek valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet bus skirta jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintys 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį bei vadinamų trumpųjų studijų absolventai ir jaunuoliai, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Beje, praktine veikla vadinama ir karo tarnyba.
Tiesa, jaunuoliai, galintys pretenduoti į šias kvotas, kaip ir visi kiti stojantieji, privalės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojant į menus jo nereikia) ir stojančiojo laisvai pasirinktą.
Be to, jie, kaip ir visi kiti stojantieji, turės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią konkursinį balą. Dauguma universitetų jau paskelbė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas sieks 5, bet į kai kurias mažiau konkurencingas studijų programas būsiąs ir dar mažesnis. Tik Kauno technologijos universitetas laikysis ankstesniais metais galiojusios kartelės - 5,4.
Dauguma kolegijų taip pat priims su žemesniu konkursiniu balu nei pernai (kuomet siekė 4,3 balo).
Kaip šios priėmimo kvotos paveiks likusius stojančiuosius? Kiek pagrįsti vidutines pajamas gaunančių šeimų nuogąstavimai, esą tokios kvotos iškraipys studentų priėmimo rinką? Kokia dalis visų jaunuolių iš socialiai jautrios aplinkos bus pajėgūs įstoti ir sėkmingai studijuoti? Kokia tikimybė, kad jaunuoliai iš socialiai jautrios šeimos, gavę nemokamas vietas aukštosiose mokyklose, iškris ir nebaigs studijų, nes neturės lėšų pragyvenimui didmiestyje?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Pasvalio Jono Krikštytojo parapijos Carito vaikų dienos centro vadovė Jurgita Venskienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė