Lietuvių krikščionių bažnyčia Lietuvių krikščionių bažnyčia

"Vienintelė tiesa, kas yra svarbu, ką Viešpats apie mus mąsto ir ką Jis yra mums paruošęs ir idėjęs, tai - svarbu. Mūsų dalis yra pasiduot, numirt sau ir leist Viešpačiui būt Viešpačiu. Atsisakyt, nusiimt tą karūną nuo savo galvos."

"Kad susivienytume, reikia turėti vieną tikslą. Jeigu nori būti vieningas su bažnyčia, bažnyčia turi vieną tikslą. Žinai, koks tas tikslas? Pažinti Tėvą ir siųstąjį Kristų Jėzų, ir išlaikyti tikėjimą iki pat galo, Dievo malonei veikiant tavyje."

"Dievas mus mokina, kad siela nuo atgimimo pradeda kelionę su Dievu, ir tikslas yra nusivilkti seną ir apsivilti naują. Ką tai reiškia? Reiškia seną mąstymą, seną požiūrį į gyvenimą, į dalykus, į nuodėmę, į žmones, į save, į visą, kas sena buvo ir ne pagal Dievo Žodį."

"Svarbiausia, ne kiek kiti tave myli, o kiek aš šiandien gabus, Viešpatie, Tavyje mylėti? Klausimas ir siekis turėtų būti, kiek aš gabus. Praėjo metai, ar mano gebėjimas, ar mano širdis nors truputį prasiplėtė, ar aš galiu būti daugiau atlaidus, nei buvau, ar aš galiu pakęsti tave labiau negu vakar. Ar aš galiu?"

„Dieve, jeigu Tu, Šventoji Dvasia, neuždegsi man širdies Kristui, aš niekada neužsidegsiu. Jeigu Tu, Viešpatie, man neapreikši tiesos, kaip čia dabar yra, aš niekada nepamatysiu“. Man gali atrodyti, kad aš matau tiesą, bet tiesa yra viena - Šventoji Dvasia. Jeigu Tu, Šventoji Dvasia, neįdėsi man troškimo patį Dievą pažint, aš Jo neieškosiu."

"Niekur Biblijoje nepasakyta, kad įtikėsi ir tikėkis, ir lauk visko. Ne. Tie, kurie pastatė taip Kristų, didelės dalies jau nebėra šalia. Nes tai viena iš priežasčių, kodėl pasipiktinama Dievu. Viena iš priežasčių: „Jis man nedavė. Man sakė, aš meldžiausi, aš pasninkavau, aš prašiau, aš šaukiausi, ir Jis nepadarė“. Ir mes girdim istorijas po istorijos. Bet mes ne ta Evangelija, kur Paulius skelbė, tikim."