181 episodes

Nagrinėjamos temos, kurios aktualios tiek su verslu susijusiems, tiek šioje srityje žinių stokojantiems klausytojams. Apie svarbius dalykus - dinamiškai, paprastai ir suprantamai, užtikrinant nuomonių įvairovę, perteikiamas verslo atstovų požiūris į Lietuvos aktualijas ir verslo pasaulio tendencijas.
Ved. Darius Matas

Pinigų kaina LRT

    • Økonomi

Nagrinėjamos temos, kurios aktualios tiek su verslu susijusiems, tiek šioje srityje žinių stokojantiems klausytojams. Apie svarbius dalykus - dinamiškai, paprastai ir suprantamai, užtikrinant nuomonių įvairovę, perteikiamas verslo atstovų požiūris į Lietuvos aktualijas ir verslo pasaulio tendencijas.
Ved. Darius Matas

    Dalyje įmonių komandos formavimo užsiėmimus keičia dronų gamybos dirbtuvės

    Dalyje įmonių komandos formavimo užsiėmimus keičia dronų gamybos dirbtuvės

    Kaip verslas siekia padėti Ukrainai dronais ir kodėl dalis įmonių komandos formavimo užsiėmimus keičia dronų gamybos mokymais?

    Diskutuoja: paramos fondo „Maži bet stiprūs“ vadovė Giedrė Gudonytė, „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis, „Nando droid“ vadovas Mykolas Treigys.

    Ved. Darius Matas

    • 26 min
    Kas riboja beribes lietuvių galimybes kosmoso pramonėje?

    Kas riboja beribes lietuvių galimybes kosmoso pramonėje?

    Vakar sostinėje vykusio kosmoso industrijos renginio „Vilnius Space Days 2024“ metu susibūrė šalies kosmoso elitas ir žinomiausios pasaulio organizacijos. Jo metu Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą „Artemis“, kuriuo šalis įsipareigojo kosmoso išteklių gavybą vykdyti ir vėliau kosminius resursus naudoti saugiai bei skaidriai.

    Lietuva asocijuota Europos kosmoso agentūros nare tapo 2021 metais. Nuo to laiko Lietuvos mokslo institucijos ir kosmoso srities verslai dalyvauja tarptautinėse kosmoso programose. Tikslas, kad 2027-aisiais kosmoso industrijos atneštų 1 procentą bendrajam vidaus produktui.

    Ved. Darius Matas

    • 29 min
    Turintiems būsto paskolas žada sukurti palankesnes sąlygas pereiti į kitus bankus ir sutaupyti pinigų

    Turintiems būsto paskolas žada sukurti palankesnes sąlygas pereiti į kitus bankus ir sutaupyti pinigų

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teiks siūlymus, kurie gyventojams leis lengviau nemokamai refinansuoti būsto paskolas. Siūloma nustatyti pradinio kredito davėjo pareigą per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui, taip pat nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – vartotojams nereikėtų rūpintis banko pažymomis, paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą bet kada, nemokėti išankstinio paskolos grąžinimo išlaidų.

    Anot siūlymų, vartotojams taip pat nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus, jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis. Paskolą refinansuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio, vartotojui nereikėtų mokėti už notarą, hipotekos išregistravimą ir įregistravimą.

    Pasak Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus, įgyvendinus siūlymus, paskolų refinansavimas būtų naudingas maždaug 160 tūkst. namų ūkių, o dabartiniai būsto paskolų turėtojai galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. eurų.

    Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, nauja tvarka galėtų įsigalioti kitais metais. Anot jos, toks sprendimas paskatintų bankų konkurenciją, taip pat Lietuvos rinką padarytų patrauklesnę dar šalyje neveikiantiems bankams.

    Diskutuoja: Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.

    Ved. Darius Matas

    • 27 min
    Kas trečias lietuvis artimiausiu metu ketina mažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą

    Kas trečias lietuvis artimiausiu metu ketina mažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą

    Dalis ekspertų sako, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria mitybai ir dažniau stengiasi rinktis sveikatai palankesnį maistą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per artimiausius trejus metus maždaug trečdalis visuomenės narių ketina keisti savo mitybos įpročius ir didins daržovių bei vaisių suvartojimą, o mažins mėsos ir pieno produktų vartojimą. Kokių tai pokyčių atneš šalies maisto pramonei ir žemės ūkiui?

    Diskutuoja „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė ir nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.

    Ved. Darius Matas

    • 29 min
    Lietuvoje pradedama išmaniųjų baterijų gamyba: kaip technologija pakeis atsinaujinančių išteklių energetikos sritį?

    Lietuvoje pradedama išmaniųjų baterijų gamyba: kaip technologija pakeis atsinaujinančių išteklių energetikos sritį?

    Lietuvoje pradedama išmaniųjų baterijų gamyba. Kaip ši technologija pakeis šalies atsinaujinančių išteklių energetikos sritį?

    Ved. Darius Matas

    • 28 min
    Kaip įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau?

    Kaip įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau?

    Paspirtukų, taksi ar automobilių dalijimosi bendrovių paslaugos apmokėjimas, mėnesiniai viešojo transporto ar traukinio bilietai. Kaip įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau?

    Ved. Darius Matas

    • 29 min

Top Podcasts In Økonomi

Dine Penger - Pengerådet
Dine Penger
Framgångspodden
Acast
In Good Company with Nicolai Tangen
Norges Bank Investment Management
Pengesnakk
Moderne Media
The Diary Of A CEO with Steven Bartlett
DOAC
Pengetabu
DNB

More by LRT

60 minučių
LRT
Čia ir dabar
LRT
Radijo teatras
LRT
Sindromas
LRT
LRT Aktualijų studija
LRT
Čempionų pietūs
LRT