39 episodes

Ved. Aurimas Švedas.

Istoriko teritorija LRT

    • History

Ved. Aurimas Švedas.

    Istoriko teritorija. Baimė kaip gyvenimo dominantė.

    Istoriko teritorija. Baimė kaip gyvenimo dominantė.

    Kaip istorikai, antropologai, politologai ir kitų mokslų atstovai tyrinėja baimės jausmą?
    Kokią funkciją baimė atlieka mūsų gyvenime kai emocija, mentaliteto struktūra ar politinė idėja? Kaip kito baimės objektai Vakarų civilizacijos istorijoje, nuo Viduramžių iki Naujausiųjų laikų amžiaus?
    Kokie mūsų portretai išryškėja įsižiūrėjus į baimės veidrodį? Ką baimė daro su mūsų gyvenimais XXI-amžiuje?
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 45 min
    Istoriko teritorija. Vilniaus erdvės kaip politikos ir ideologijų korida.

    Istoriko teritorija. Vilniaus erdvės kaip politikos ir ideologijų korida.

    Kada Vilnius tampa ne tik verslo, pramonės ir modernizacijos, bet ir stiprios ideologijos raiškos erdve arba - ideologiniu valdžios veidrodžiu?
    Kokiose Vilniaus vietose įvairūs politiniai režimai visų pirma stengėsi pademonstruoti savo buvimą, galią ir kartu – išsakyti tam tikrus teiginius?
    Ar Vilniuje egzistuoja erdvės, kurios visokeriopai priešinasi įvairių politinių režimų ir atminčių bendruomenių pastangoms šias erdves užvaldyti?
    Kodėl nepriklausomos Lietuvos visuomenė XXI a. nesimoko iš istorijos pamokų ir kurdama įvairius atminties ženklus viešose Vilniaus erdvėse kartoja savo pirmtakų jau padarytas klaidas?
    Šiuos ir kitus klausimus laidoje nagrinėsime su menotyrininke ir kuratore Rasa Antanavičiūte, parašiusia puikią monografiją „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ (Lapas, 2019).
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 54 min
    Istoriko teritorija. Sostų žaidime tu laimi arba miršti.

    Istoriko teritorija. Sostų žaidime tu laimi arba miršti.

    „Kai žaidi sostų žaidimą, tu laimi arba miršti”, – ištarė karalienė Sersėja Lannister Eddardui Starkui prieš pastarajam netenkant galvos. Šią frazę nuolat kartojome devynerius metus žiūrėdami JAV kabelinės televizijos HBO serialą „Sostų žaidimas”.
    Kodėl tiek daug žmonių įsitraukė į rašytojo George R. R. Martin knygose ir televizijos seriale kurtą „Sostų žaidimą”? Kuo skaitytojus ir žiūrovus papirko istorija, kurioje gausu smurto, magijos ir drakonų, netgi kraujomaišos? Kokį mūsų pačių, XXI-ojo amžiaus žmonių, atvaizdą atsispindi „Sostų žaidimo” veidrodis?
    Kaip fantasy žanrui priskirtiną pasakojimą apie Septynias Karalystes, Geležinį sostą, Šiaurėje stūksančią ledo Sieną, paslaptingus Kitus ir Nakties karalių galima interpretuoti žvelgiant iš istorijos, politinės filosofijos, tarptautinių santykių mokslų perspektyvų?
    Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku, teisininku ir rašytoju, Mykolo Romerio universiteto dėstytoju prof. Justinu Žilinsku, istorikais Remigijumi Černiumi (Radvilų rūmų muziejus) ir Antanu Petrilioniu (Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas).
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 52 min
    Istoriko teritorija. „Mes žinome, ką Jūs veikėte 90-aisiais”.

    Istoriko teritorija. „Mes žinome, ką Jūs veikėte 90-aisiais”.

    Paskutinysis XX a. dešimtmetis, ilgą laiką visuomenės atmintyje funkcionavęs kaip „kažkoks keistas laikas”, grįžta į mūsų gyvenimus kaip nostalgijos objektas, rašytojų vaizduotę pažadinančių siužetų lobynas, pagaliau – kaip madingas dalykas.
    Kodėl chronologiškai artima epocha taip greitai nutolo nuo mūsų kasdienybės, mentaliteto, estetikos prasme? Kaip paaiškinti tai, jog mes patys sau, žvelgdami į 90-ųjų pasaulį, atrodome keisti ir neretai juokingi? Kodėl kioskelių kapitalizmo, garintų džinsų, piratinių videokasečių epocha staiga tapo „cool” reiškiniu tarp jaunų žmonių, kurie turi mažai ką bendro su 90-aisiais?
    Kaip pirmąjį Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo laisvėje dešimtmetį atranda ir interpretuoja rašytojai? Kokiais būdais grožinėje literatūroje kuriami pasakojimai apie 90-uosius padeda mums geriau save suvokti dabartyje? Pokalbyje dalyvauja menininkas, menotyrininkas ir rašytojas Kęstutis Šapoka, literatūrologė, literatūros kritikė ir rašytoja Virginija Cibarauskė, literatūrologas, vertėjas ir rašytojas Rimantas Kmita. Ved. Aurimas Švedas.

    • 53 min
    Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo.

    Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo.

    Pastaruoju metu sparčiai besivystanti gyvūnų istorijos tyrimo kryptis leidžia naujais būdais pažinti praeitį. Kokių gyvūnų istorija ir kokiais aspektais yra nuosekliausiai ištyrinėta Lietuvos archeologų bei istorikų?
    Ką naujo apie žmogaus ir gyvūno santykius mums gali papasakoti Vilniaus pilių tyrimai?
    Kodėl būtent Vilniaus pilių komplekso teritorija mokslininkų apibūdinama kaip itin palanki archeologiniams tyrimams? Kokios fizinės dirvožemio sąvybės ir kitos aplinkybės lėmė šios teritorijos išskirtinumą?
    Kada apie gyvūnų istoriją Lietuvoje mums prabyla istoriniai šaltiniai? Kuomet remdamiesi pastaraisiais šaltiniais istorikai jau gali prisidėti prie archeologų atliekant gyvūnų istorijos tyrimus?
    Koks buvo šuns gyvenimas viduramžių Vilniuje? Ar galima bent preliminariai pasakyti, kada į Lietuva ateina katės? Kodėl lietuvių archeologus, atlikusius Vilniaus pilių tyrimus, nustebino ir nudžiugino, XXI amžiaus žmogaus požiūriu, banalus radinys – trys jauno triušio priekinės ir užpakalinės galūnių kaulai?
    Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su knygos „Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo” autoriais, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir Bioarcheologijos tyrimų centre bei Valdovų rūmuose dirbančiais mokslininkais dr. Povilu Blaževičiumi, dr. Neringa Dambrauskaite, dr. Giedre Piličiauskiene.
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 53 min
    Istoriko teritorija. Kaip puodo šukėje pamatyti visą praeities pasaulį?

    Istoriko teritorija. Kaip puodo šukėje pamatyti visą praeities pasaulį?

    Kiek romantikos, polėkio ir nuotykių yra archeologo arba archeologės kasdienybėje? Kaip šie mokslininkai padeda mums, XXI amžiaus visuomenei, save geriau suprasti?
    Kas yra bioarcheologija? Kaip atliekami praeities mitybos tyrimai? Ką praeities mitybos ypatumai gali mums papasakoti apie senojoje istorijoje egzistavusių civilizacijų raidą, šių civilizacijų tarpusavio bendravimą, tolimose epochose gyvenusių žmonių kasdienybės ypatumus?
    Kaip maisto globalizacijos procesai įvairiais amžiais keitė Lietuvos gyventojų maitinimąsi? Ar šiandienos žmonės gali ko nors pasimokyti iš savo protėvių mitybos praktikų?
    Pokalbis su Vilniaus Universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadove, doc. dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen.
    Ved. Aurimas Švedas.

    • 53 min

Top Podcasts In History

Listeners Also Subscribed To

More by LRT