Sekmadienio meditacija. Kun. Linas Braukyla: Sekminių skruzdėlynas Bernardinai.lt pokalbiai

Garbė Jėzui Kristui! Ar esate stebėję skruzdėles? Pabandykite vieną jų pasekti: ji pribėga prie kitos skruzdėlės, kažką virpteli antenomis, bėga prie kitos, kažką padaro, ir taip toliau...

Skruzdėlynus mes matome, kaip kažkokius senovinės kultūros reliktus, kaip didelius meno kūrinius. Ir visada iškyla klausimas: Kaip tokie maži vabalėliai gali taip organizuotai veikti, kad sukurtų tokį gyvą organizmą kaip skruzdėlynas?

Įdomu yra tai, kad nė viena iš jų tarsi neturi visko, ko reikia visam skruzdėlynui. Turbūt nė viena iš jų net ir neįsivaizduoja, kaip visuma atrodo, nė viena iš jų nėra tas statybų inžinierius, kuris turi ne tik šalmą ant galvos, bet ir galutinį brėžinį. Taigi nėra skruzdėlės, kuri būtų su šalmu ir su brėžiniu, bet kažkas jas sujungia į bendrą veikimą, kūrybą – skruzdėlyną.

Mums Bažnyčia yra tarsi skruzdėlei skruzdėlynas – per didelė visuma, neaprėpiamas kūrinys, kuris gyvuoja ilgiau, nei mes patys egzistuojame. Bet yra jėga, kuri mus kažkokiu būdu veda į vieno didelio „skruzdėlyno“ statybas. Ta jėga vadinama Šventąja Dvasia, esančia mumyse, Ji mus priverčia veikti dėl tikslo, kurio iki galo nepažįstame.

Įdomu, kad mūsų, kaip krikščionių, prigimtis galutine prasme mums yra paslėpta. Mes nežinome, kuo tiksliai turime tapti, bet turime jėgą, kuri mus veda to link. Ta jėga yra Šventoji Dvasia – kuri mus sujungia, padaro vieno kūno ląstelėmis, vieno kūno nariais, orientuoja į bendrą tikslą.

Šventoji Dvasia yra tarsi ta slapta skruzdėlių kalba, Jos neiššifruotumėme, tiesiog pasiklausę dviejų krikščionių pokalbio, arba surinkę penkis ir apklausę juos. Ne, ta kalba yra didesnė už jų pokalbį. Slapta krikščionių kalba, slaptas projektas, jėga, kuri juos sujungia į vieną didelį kūrinį, yra Šventoji Dvasia.

Sekminių dieną Bažnyčia pasirodo tokia, kokia yra. Tiesa, ne iki galo. Pagalvokite apie tą momentą, kai atsidaro durys, į gatvę išbėga keletas pakiliai užsidegusių apaštalų. Žmonėms tai yra visiška naujovė, nes jie kalba įvairiomis kalbomis, kalba nebūtus dalykus, ir tai daro labai įtikinamai – kažkas naujo, netikėto, naujas projektas, neregėtas mūsų žemėje. Ir tai yra Sėkminės – diena, kai jau egzistavusi Bažnyčia, pasirodo. Bažnyčia, kokios dar niekas nėra matęs.

Tokia yra mūsų dalia – per Sekmines iš naujo pamatyti Bažnyčia, kokios dar niekas nėra matęs. Mes ir toliau einame prie bendro paveikslo, tarsi skruzdėlė prie vieno didelio skruzdėlyno. Paveikslo, kuris mums yra paslėptas, kurio pavienis žmogus negali įsivaizduoti.

Šventoji Dvasia, kuri yra ryšys arba ta slaptoji kalba, vadinama Tiesos Dvasia. Jėzus sako: „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite suprasti. Tačiau aš atsiųsiu jums Tiesos Dvasią, kuri viską paaiškins, Ji ims tai, kas mano, ir duos jums.“

Atrodo, viskas jau lyg girdėta, bet Jėzus pažada duoti tai su visišku naujumu, tarsi tai dar nebūtų matyta, dar nebūtų suprasta.

Bet argi ne to mums reikia – pamatyti jau girdėtus dalykus su naujumu, su visa galia ir tikru atradimu? Kaip Gilbertas Chestertonas sakė, kad didžiausias džiaugsmas, kokį gali atrasti žmogus, apkeliavęs pasaulį, išsilaipinęs kažkokioje nežinomoje žemėje, yra suprasti, kad jis išsilaipino savo gimtinėje.



[...]

Mes vis dar nežinome, kas būsime, kokia bus Bažnyčia, kaip skruzdėlei nėra įmanoma pažinti, koks yra visas skruzdėlynas. Šventasis Raštas sako, kad mūsų gyvenimas yra paslėptas Dieve. Bet per Sekmines galime pajausti, kad nežinome visumos, bet ir pamatyti truputį daugiau, nudžiugti dėl to, kad mums svarbūs dalykai tapo prasmingi.

Sveikinu jus su Bažnyčios pasirodymu! Su Bažnyčios apsireiškimu pasauliui! Kad pamatytume Bažnyčią tokią, kokios dar jos nesame matę! Laimingų Sekminių! Amen.

Kun. Linas Braukyla įšventintas kunigu 2