Выпусков: 152
Džiazuojanti istorija LRT
-
- История
Už įprotį svečius pasitikti ant stalo netelpančiu kiekiu vaišių padėkokite kunigaikščiui Vytautui. Ar žinojote, kad būtent jo valdymo metu buvo suformuota tradicija privaišinti svečią taip, kad skleistų žinią, jog Lietuvoje nieko netrūksta? Kita vertus, Lietuvoje viduramžiais tikrai trūko lovų – patogiai išsimiegodavo tik didikai, galėję leisti sau tokią prabangą. Kiekvieną trečiadienį su istorike dr. Jolanta Karpavičiene atskleisime netikėčiausius Lietuvos istorijos faktus laidoje „Džiazuojanti istorija“.
Ved. Birutė Rutkauskaitė
-
Džiazuojanti istorija. Maketo takais: kokių gatvių ir pastatų nerastumėte 1832 metų Vilniuje?
Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?
Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.
Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas
S. Samsono / LNM nuotr. -
Džiazuojanti istorija. Kaip žydų istorija vaizduojama lietuvių rašytojų literatūroje?
Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene.
Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas
Evgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka -
Džiazuojanti istorija. Kodėl tarpukario Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius la
Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse?
Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Vytautu Jokubausku.
Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas -
Džiazuojanti istorija. Kaip Jonas Basanavičius lietuvių Trojoje „ieškojo“?
Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?
Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila.
Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas -
Džiazuojanti istorija. Ekskursijos po Vilniaus mikrorajonus: kaip atsiranda neturistiniai maršrutai?
Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku.
Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas -
Džiazuojanti istorija. Ar dvi Lietuvos – Mažoji ir Didžioji – iš tiesų susijungė į vieną?
Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas?
Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente ir vyresniąja mokslo darbutoja daktare Silva Pocyte.
Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas