Dešimt bal‪ų‬ LRT

Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip panaudojami švietimui skirti asignavimai, akcentuoja, kad, nors visos 60 savivaldybių turi pasitvirtinusios mokyklų tinklo pertvarkos planus, bet realiai tinklas vis dar per didelis. Todėl sudėtinga užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį bei gauti oresnį atlyginimą.

Papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo 10,7 proc., o šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.
Bet, kaip pastebi auditoriai, dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 proc. Be to, šio įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, reaguodama į audito išvadas, pareiškė su jomis sutinkanti.
Kita vertus, ar tikrai visada ugdymo kokybė mažoje klasėje yra prasta ar prastesnė nei didelėje ar per didelėje klasėje? Kodėl privačiose mokyklose, kurios yra mažos - dažniausiai apie keliasdešimt ar vos keli šimtai vaikų, ugdymo kokybė yra aukštesnė nei analogiško dydžio savivaldybių ar valstybinėse mokyklose? Kokie yra pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys ugdymo kokybę? Kiek mokyklos direktorius (jo vadybiniai sprendimai) lemia kiekvieno mokinio pasiekimus / akademinę sėkmę bei ugdymo kokybę? Kiek mokytojų gaunamas atlyginimas lemia ugdymo kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė ir Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai gali elgtis netinkamai? Kaip tėvams nepalūžti, kai vaikai priešgyniauja ir elgiasi netinkamai, bei kaip rasti pusiausvyrą tarp griežtumo ir meilės.
Pagaliau kodėl vaiko mokymas gyventi ne mažiau svarbus ar net svarbesnis nei pareigos mokytis ar pasikloti lovą įdiegimas?
LRT radijo laidoje dalyvauja psichologė Eglė Ramanauskaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Jau kitąmet dešimtokų laikomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) taps privalomi. Jų neišlaikusieji negalės pereiti mokytis į vienuoliktą klasę.
Tiesa, dešimtokai, susikirtę pasiekimų patikrinimuose, galės mėginti perlaikyti PUPP dar tais pačiais metais arba kartoti dešimtą klasę. Kita išeitis, ypač silpnesniems mokiniams, pereiti į profesinę mokyklą.
Bet retas dešimtokas žino, kad perėjus į profesinę, jis vis tiek turės kartoti dešimtos klasės kursą ir po metų perlaikyti PUPP. O kas, jei ir vėl nepavyks? Juk profesinėje mokykloje reikės mokytis ne tik bendrojo ugdymo dalykų, o ir profesijos.
Pagaliau ar profesinės mokyklos galės priimti apie 6 tūkst. dešimtokų, jei tiek jų ir kitąmet, kaip kad buvo pernai, neišlaikytų PUPP? Ar profesinės mokyklos turės, kas dėsto bendrojo ugdymo disciplinas? Ir kas nutiks su gimnazijų mokytojais, kurių dalies nebereikės, jei keli tūkstančiai dešimtokų iš gimnazijų išmigruos į profesines mokyklas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė, dr. Nora PiIeičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, ir Vytautas Zubras, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

1300 – tiek valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet bus skirta jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintys 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį bei vadinamų trumpųjų studijų absolventai ir jaunuoliai, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Beje, praktine veikla vadinama ir karo tarnyba.
Tiesa, jaunuoliai, galintys pretenduoti į šias kvotas, kaip ir visi kiti stojantieji, privalės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojant į menus jo nereikia) ir stojančiojo laisvai pasirinktą.
Be to, jie, kaip ir visi kiti stojantieji, turės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią konkursinį balą. Dauguma universitetų jau paskelbė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas sieks 5, bet į kai kurias mažiau konkurencingas studijų programas būsiąs ir dar mažesnis. Tik Kauno technologijos universitetas laikysis ankstesniais metais galiojusios kartelės - 5,4.
Dauguma kolegijų taip pat priims su žemesniu konkursiniu balu nei pernai (kuomet siekė 4,3 balo).
Kaip šios priėmimo kvotos paveiks likusius stojančiuosius? Kiek pagrįsti vidutines pajamas gaunančių šeimų nuogąstavimai, esą tokios kvotos iškraipys studentų priėmimo rinką? Kokia dalis visų jaunuolių iš socialiai jautrios aplinkos bus pajėgūs įstoti ir sėkmingai studijuoti? Kokia tikimybė, kad jaunuoliai iš socialiai jautrios šeimos, gavę nemokamas vietas aukštosiose mokyklose, iškris ir nebaigs studijų, nes neturės lėšų pragyvenimui didmiestyje?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Pasvalio Jono Krikštytojo parapijos Carito vaikų dienos centro vadovė Jurgita Venskienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Daugiau nei dešimtadalis Lietuvos vienuolikamečių: 12 proc. mergaičių ir 14 proc. berniukų, jau yra patyrę tabako dūmą. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių vienuolikmečių skaičių Lietuvą lenkia tik Bulgarija. Tarp trylikamečių šis rodiklis dar didesnis. Beveik ketvirtadalis visų trylikamečių: 23 proc. mergaičių ir 24 proc. berniukų jau yra traukę dūmelį. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių trylikamečių skaičių mūsų šalis yra lyderė pasaulyje. O bent kartą gyvenime rūkiusių penkiolikmečių skaičiai artėja prie pusės: 42 proc. merginų ir 46 proc. vaikinų jau yra rūkę. Pagal šį rodiklį atsiliekame tik nuo Danijos penkiolikmečių.
Tai rodo tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas (HBSC), kuris yra Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo dalis. Šio tyrimo metu 44-iose pasaulio šalyse buvo aiškinamasi apie paauglių alkoholio, tabako vartojimą bei elektroninių cigarečių garinimą, taip pat savijautą.
Prasčiausiai atrodome, pagal paauglių, išbandžiusių elektronines cigaretes mastą. Pagal šį rodiklį Lietuvą „pirmauja“ pasaulyje. Net 18 proc. vienuolikamečių mergaičių ir 21 proc. berniukų jau yra išbandę elektroninių cigarečių garą. Tarp trylikamečių, išbandžiusių elektronines cigaretes skaičius: 36 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų. O tarp penkiolikmečių, išbandžiusių elektronines cigaretes, skaičiai jau perkopė pusę visos šios amžiaus grupės: net 58 proc. merginų ir 60 proc. penkiolikmečių vaikinų yra patyrę „garinimą“.
Daugiau nei trečdalis visų penkiolikmečių: 36 proc. merginų ir 34 proc. vaikinų, prisipažino „garinę“ elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų.
Ne ką geriau mūsų šalis atrodo ir, pagal paauglių, ragavusių alkoholio rodiklį: 22 proc. tiek berniukų, tiek mergaičių jau yra ragavę alkoholio. Pagal šį rodiklį esame aštunti pasaulyje.
Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik 35 proc. Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai 41 ir 32 proc.
Lietuvos moksleiviai gana panašiai vertino savo pasitenkinimą gyvenimu ir atliepė bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnių jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai prastesni, ypač – tarp mergaičių.
Ką daryti pamačius šiuos palyginamuosius rodiklius? Ar yra kokių nors efektyvių priemonių situacijai gerinti, ar tegalime tik konstatuoti ir skėsčioti rankomis?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja HBSC tyrimo vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Kastytis Šmigelskas, psichologė-psichoterapeutė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė ir reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ vadovas, Lietuvos priklausomybės ligų asociacijos prezidentas Albertas Lučunas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose bei koledžuose įsitvirtinęs ir į kai kurių Europos šalių aukštąsias mokyklas sėkmingai atėjęs artes liberales studijų modelis Lietuvoje sunkiai randa vietą. Kodėl per 35-erius metus artes liberales vis dar sunkiai pažinus Lietuvos studentijai?
Su kokiomis švietimo bei aukštojo mokslo biurokratinėmis kliūtimis susiduria artes liberales studijos? O ir kiek vis dar yra darbdavių, kurie, pamatę absolvento diplome įrašą artes liberales, mano, kad tai menininkas ir jis netinkąs dirbti gamybos ir pramonės įmonėse, o ir valstybės ar viešajame sektoriuje?

LRT RADIJUJE diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Education USA atstovė Žaneta Savickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė