Lietuvių krikščionių bažnyčia Lietuvių krikščionių bažnyčia

„Dieve, jeigu Tu, Šventoji Dvasia, neuždegsi man širdies Kristui, aš niekada neužsidegsiu. Jeigu Tu, Viešpatie, man neapreikši tiesos, kaip čia dabar yra, aš niekada nepamatysiu“. Man gali atrodyti, kad aš matau tiesą, bet tiesa yra viena - Šventoji Dvasia. Jeigu Tu, Šventoji Dvasia, neįdėsi man troškimo patį Dievą pažint, aš Jo neieškosiu."

"Niekur Biblijoje nepasakyta, kad įtikėsi ir tikėkis, ir lauk visko. Ne. Tie, kurie pastatė taip Kristų, didelės dalies jau nebėra šalia. Nes tai viena iš priežasčių, kodėl pasipiktinama Dievu. Viena iš priežasčių: „Jis man nedavė. Man sakė, aš meldžiausi, aš pasninkavau, aš prašiau, aš šaukiausi, ir Jis nepadarė“. Ir mes girdim istorijas po istorijos. Bet mes ne ta Evangelija, kur Paulius skelbė, tikim."

"Mes gerai žinom Raštą, kiekvienoj situacijoj galim kažką pasakyti. Ir pradedam tiesiogine ta žodžio prasme daužyt žmonėms galvas su Biblija. Bet neidami koja į koją su Šventąja Dvasia, kuri priduoda tam žodžiui galią, nes be Šventosios Dvasios čia yra tik knyga, kuria mes galim manipuliuot."

"Kartais įvykus tam tikriem įvykiam arba neįvykus, mes nežinom, kodėl taip įvyko ar neįvyko. Palaiminti, kurie žinom, tada lengviau. Kai eini per išbandymus ir sužinai paskui, čia išbandymas buvo dėl to, kad... Ir tada galvoju, ačiū Dieve. Bet ne visada taip būna. Ir Kristus pats sako: „Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi“. Nes mes tik ten nuėję sužinosim atsakymą į daugelį klausimų, kodėl atsitiko taip, kodėl neatsitiko taip".

"Žinot, kas yra pragaras? Tai yra Dievo nebuvimas. Žinot, kas yra tamsa? Tai yra šviesos nebuvimas. Kas yra šaltis? Šilumos nebuvimas. Dievas yra meilė, Dievas yra šviesa, Dievas yra gyvybė. Ir nėra, kad Jis užpyko ir pasitraukė nuo tavęs. Žmonės renkasi, kur jie eis: ar į amžinybę su Dievu, ar į amžinybę be Dievo."

Į klaidžiamokslį įpuolęs žmogus paprastai cituoja Raštą, jį moka mintinai. Dažnai prie tokių žmonių jautiesi kvailesnis, nes ką pasakysi, jie iš karto vis Rašto vietą cituoja. Tik tu stovėdamas šalia jauti, kažkas negerai. Paskui pasižiūri į to žmogaus gyvenimą, tu matai, ten tiek žiaurumo, ten tiek kietumo, ten tiek šaltumo. Kai tu prisiartini arčiau prie žmogaus, ten šaltis dvelkia, ten mirtis dvelkia, bet labai teisus žmogus paprastai būna.