Mažoji studija. Kultūra ir religija‪.‬ LRT

„Ausk Marijai rožių giją, mano siela nerami, skelbk gerumą, prakilnumą ilgesinga širdimi", - tai eilutė iš šv. Kazimiero pamėgtos giesmės Dievo Motinai. Paslaptingajai Rožei, Skaisčiausiajai Lelijai, gražiausiajai tarp gėlių šimtmečius žinomi poetai, dailininkai ir paprasti tikintieji skyrė savo maldas, kūrybą, idant jais pagerbtų Mergelę Mariją ir parodytų jai savo meilę. Apie gražiausius žiedus Dievo Motinai Marijai ir jų simbolines reikšmes pasakoja menotyrininkė, Lietuvos dailės muziejaus darbuotoja Dalia Tarandaitė.

Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kunigą Vyacheslavą Grynevich sutikome balandžio 13 d. Kaune, kur buvo minimas Carito atsikūrimo Lietuvoje 35-metis. Prieš penkerius metus pradėjęs vadovauti Romos katalikų bažnyčios Carito atšakai jis, kaip pats save vadina, paprastas kunigas, mėgstantis sakyti pamokslus ir klausyti išpažinčių, dabar vadovauja milžiniškiems humanitarinės pagalbos kiekiams, tačiau lankydamas karo pabėgėlius, tegali apgailestauti, kad prieš rusų agresijos padarinius jų pajėgumai vis dėlto yra labai riboti. Todėl kolegų jėga išsiųstas atostogų, jis renkasi savanorio veiklą ir incognito važiuoja padėti subombarduoto Chersono žmonėms. „Blogiausia kare būtų prarasti viltį, o tikėjimas padeda ją išsaugoti“, - sako kunigas ir prašo Lietuvos žmonių nepamiršti Ukrainos.

Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

M. Marcinkevičiaus ligoninės palata buvo Onutės paskutiniai žemiškieji namai, kuriems jaukumo suteikė paliatyvios pagalbos skyriaus darbuotojai ir artimieji. „Svarbu nepamesti meilės“, - prieš mirtį kalbėjo Onutė. Ar visuomet meilė gyvenimui gali laimėti prieš nepakeliamą fizinį ir dvasinį skausmą? Ar įmanoma šlovinti gyvybę, kai iš kūno telikę vienos žaizdos, kai žmogus guli kelis metus komoje. O gal tokiais atvejais prasmingiau būtų galvoti apie pagalbą tokiam ligoniui ir, žinoma, jo artimiesiems, kuriems neabejotinai sunku pakelti kito kančią ir, regis, stebėti tokį beprasmį gyvenimą, pagalbą ne savanoriais, ateinančiais nuplauti, paskaityti, pavalgydinti, bet pagalba greičiau numirti. Ar teko iš nepagydomų ligonių išgirsti: daktare, daugiau nebegaliu kentėti, pavargau gyventi, padėkite numirti? Apie gyvenimą paskutiniuose namuose - Onutės liudijimas, o apie eutanaziją mintimis dalijasi M. Marcinkevičiaus Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Audrys Skliutas ir psichologė Regina Morkūnienė.
Redaktorė Jūratė Kuodytė

Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, VDA profesorė, menotyros daktarė Giedrė Jankevičiūtė. Su šia pašnekove būtų galima įkalbėti ištisus laidų ciklus – toks platus yra jos mokslinių interesų laukas, per tyrimus užpildantis nesenos mūsų valstybės kultūros istorijos spragas, o kartu atrandantis ir daugybę iki šiol nepažintos bei netyrinėtos kasdienybės istorijos klodų. Tad šiandieninėje laidoje mūsų radijo bendradarbis, taip pat ir VU Istorijos bei Filosofijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis pasirinko pokalbiui temą apie Giedrės Jankevičiūtės sugrąžintą Vilnių, tarpukario modernizmą ir sovietmečio pradangintą grožio pajutimą, kuriuo galima paaiškinti sostinės urbanistines bėdas.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laida skiriama sesers vienuolės Nijolės Sadūnaitės atminimui. Legendinė asmenybė, plačiausiai žinoma mūsų laisvės kovotoja, žmogaus teisių gynėja, antisovietinio pogrindžio dalyvė. Jos istorija galėtų priminti ir šventųjų gyvenimus, ir smagų nuotykių filmą su visais jo elementais.
Daug metų niekaip neįveikta represinių struktūrų. Tarp šios vienuolės ginklų buvo krikščioniškos dorybės, drąsa, užsispyrimas. Dar labiau – humoro jausmas ir juokas.
Tokią Nijolę Sadūnaitę atpažįstame ir archyvinėje „Mažosios studijos“ laidoje, 1994 m. rudenį parengtoje Vaidoto Žuko. Dabar kartojami to įrašo fragmentai.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Biblinės teologijos daktaras kun. Mozė Mitkevičius komentuoja Kristaus prisikėlimo poveikį apaštalo Pauliaus asmenybei ir sielovados stiliui I a. viduryje. Pauliaus nedomina dogminė ar ideologinė prisikėlimo pusė, bet tai, kaip šis įvykis gali toliau veikti tikinčiųjų gyvenime ir suformuoti „naują žmogų“. Puikus velykinio nusistatymo pavyzdys yra trumpiausias Pauliaus kūrinys – laiškas Filemonui, kuriame praktiškai sprendžiamas pabėgusio vergo likimas ir tokios dilemos kaip meilė ir įstatymas, pareiga ir laisvė, autoritetas ir draugystė.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.