Gimtoji žem‪ė‬ LRT

Ilgametes paukščių auginimo tradicijas Vidas Baliukonis perėmė iš savo šeimos. Iš pradžių auginęs balandžius, dabar jau ilgiau nei 10-metį Vidas specializuojasi retų veislių paukščių auginime, tokių kaip vištos, kalakutai, povai. Už retos veislės paukštį galima sumokėti ir šimtus eurų. Augintojas sako, kad Lietuvos rinka dar nesubrendusi pirkti retus paukčius, žmonės vertingų paukščių nori pigiai.

Nuo birželio 17 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos skirtos pelkių atkūrimui. Ši priemonė ir taip kaip ji veiks vis dar kelia daug klausimų ūkininkams ir mokslininkams. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kalbės ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.

Rubrikoje „Versklas kaime“ Evaldas Varnauskas papasakos, kaip grįžus iš užsienio kilo mintis kurti verslą prie Kupiškio marių. Sodybos „Kupiškėnų Starkėnas“ šeimininkas sako, kad veiklos sodyboje randa tiek profesionalūs žvejai, poilsiautojai ir vandens pramogų mylėtojai.

Ved. Rūta Simanavičienė

Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti ūkį, kad jam netektų sunkiai darbuotis. Jau 5 metus Širveliai nearia žemės ir siekia ūkininkauti tausojančiai.
Stakėnų šeimoje gajus skirtingų amatų puoselėjimas. Nijolė riša verbas, o Vidmantas sodus. Alytaus rajone 8 hektarų sodybą puoselėjantys Stakėnai ne tik užsiima amatais, bet ir augina gėles. Kaip sako Nijolė, nereikia verkti, kad pensija maža, geriau ko nors imtis.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kaip laukiniai arkliai galėtų prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius. Plačiau apie tai kalbės Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.
Ved. Rūta Simanavičienė

Dėl pavasarinių šalnų, krušos nemaža dalis uogų augintojų ir sodų šeimininkų neteko planuoto derliaus. Ūkininkai baiminasi, kad neturėdami derliaus negalės įgyvendinti investicinės paramos reikalavimų. Kalbės ūkininkai: Audrius Janulaitis, Egidijus Maršalka, Paulius Preibys. Kokios galimos pagalbos priemonės, komentuos ŽŪM viceministras Egidijus Giedraities, o kodėl dar negalima apsidrausti nuo šalnų, kalbės savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Dar visai naujai susibūrusi Kupiškio rajono Laičių kaimo bendruomenė džiaugiasi, kad gretos auga. Vienas didesnių bendruomenės tikslų yra turėti vietą, kur susirinkti. Kaip sako bendruomenės pirmininkas Laimis Puciata, dabar kartais tenka rinktis net garaže.

Rubrikoje „Verta žinoti“ su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais Aiste Balčiūnaitiene ir Jonu Viškeliu kalbėsimės apie tai, kuo žmogaus sveikatai yra naudingas arbatos grybas kombučia ir kaip jį auginti namuose.

Ved. Rūta Simanavičienė

Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų parduotuvę, kurioje parduotų ne tik savo ūkio, bet ir kitų užaugintą produkciją. O šiomis dienomis jau atidarė iš savo gyvulių mėsos ir kitų vietinių produktų gaminamų mėsainių užkandinę.

Molėtų rajone, Alantoje, jaunasis ūkininkas Edvinas Kavaliauskas įveisė sodą, kuriame vien kaulavaisių medeliai: vyšnios, persikai, trešnės, slyvos. Tik su nektarinais nepasisekė. Sodui dar tik antri metai, bet jau tikisi šiemet raškyti vaisius. Ateityje turi minčių įveisti medelyną ir pardavinėti kokybiškus medelius. O kol kas džiugina pajamos iš braškyno, ateityje pelno tikisi ir iš šiemet pasodintų aviečių.

Vietos gyventojų pradžioje vadinti užeiviais, dabar Laisvė ir Vytaras Radzevičiai jaučiasi tikrais šio nuostabaus miestelio – Merkinės gyventojais. Ir tuo neapsiriboja. Jie linkę puošti, gražinti, tvarkyti šią vietovę, jos pastatus, atgaivinti ir priminti kitiems turtingą šios vietovės istorinę praeitį.

Ved. Regina Montvilienė

Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus, išpjausto mėsą, ją brandina ir pristato valgytojams visoje Lietuvoje. Anot ūkininko, tokių ūkių šalyje būtų daugiau, jei galvijų augintojai nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, kalnais popierių, atbaidančių norinčius ekologiškai auginti galvijus.

Ryčio Rutkausko ūkis Pasvalio rajono Valakėlių kaime prasidėjo iš prekybos technika gautų pinigų. Anuomet, prieš 26 metus, pavyko uždirbti ir pardavus grūdus, ir auginant kiaules, galvijus. Taip plynoje vietoje kilo gamybiniai pastatai, gyvenamasis namas, išskirtinai sutvarkyta jų aplinka. Pasak Ryčio Rutkausko, ūkyje dirbdamas turi skaičiuoti, įvertinti, ar apsimokės investicija dabar, ar vertėtų dar palūkėti. Laukų derlingumą didina tvarkinga melioracija, jai sutrikus, silpniausias vietas ūkininkas tvarko sava technika. Taip darbuojantis ir įvertinimas atėjo – konkurse „Metų ūkis“ rajone pelnyta pirma vieta.

Užsienis. Lenkijoje ūkininkų susirūpinimas dėl Žaliosios ES politikos ir griežtų taisyklių neslūgsta, neseniai Varšuvoje vėl organizuoti protestai. Laukuose jau dirbantys ūkininkai nedrąsiai skaičiuoja būsimą derlių ir pripažįsta, kad nerimauja ir dėl Rusijos keliamų karinių bei ekonominių grėsmių.

Ved. Regina Montvilienė

Dar vaikystėje molėtiškis Aivaras Čečetas padėjo mamai Auksei dirbti ūkyje. Darbštus jaunuolis, vos sulaukęs 18 metų, ėmėsi savarankiškai ūkininkauti – pasirinko pieninės galvijininkystės ūkio kryptį. Dabar turi 150 galvijų, iš kurių pusė karvės, taip pat 200 hektarų žemės. Ateityje ketina statyti modernią pieno fermą su dviem melžimo robotais, o galvijų padvigubės.

Varėnos rajone, Dargužiuose, įsikūrusio amatų centro tikslas – tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, plėtoti kultūrinę ir edukacinę veiklą, saugoti iš kartos į kartą perduodamą amatininkų patirtį ir įgūdžius. Čia buriasi kūrybingi įvairių sričių amatininkai, demonstruodami tapybos, drožybos, keramikos, siuvinėjimo, audimo, bitininkystės amatus. Svečiai taip pat supažindinami su žolelėmis, jų rinkimo ypatybėmis, sirupų ir hidrolatų gamyba. Kulinarinio paveldo puoselėtojai krosnyje kepa dzūkų tradicinius patiekalus.

Automobilių sporto aistruolių džiaugsmui Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Živilės ir Vidmanto Perminų šeima prieš 16 metų įkūrė „Auto Moto Parką“. Buvusio ūkio vietoje, 24 hektarų plote, iškilo pastatai, supirkta įvairi technika, įrengta trasa. Dabar čia aktyvų poilsį, ypač vaikų džiaugsmui, renkasi ir iš toliau atvykusios šeimos. Visą šį parką aptarnauja 5 žmonės: Živilė su Vidmantu, jų vaikai Aistė ir Lukas bei marti Kamilė.

Ved. Regina Montvilienė