Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis‪.‬ LRT

„Vieni didžiausių žmonijos protų sprendžia etines dirbtinio intelekto pasekmes, todėl buvo gera matyti, kad popiežius Pranciškus G7 viršūnių susitikimo dalyviams priminė didžiulę katalikiškos tradicijos išmintį. Prnciškus skyrė ypatingą dėmesį tam, ką galima pavadinti žmogiškuoju veiksniu, t. y. žmogaus orumo, kuriam dirbtinis intelektas gali kelti grėsmę, gynimui bei skatinimui. Popiežius primygtinai reikalauja, kad į dirbtinį intelektą būtų žiūrima kaip į mašiną, įrankį, prietaisą, kuris papildo žmogaus intelektą, o ne jį pakeičia. Jis neturi tapti stabu, kurį reikia garbinti ar kurio reikia bijoti." Plačiau - vedamojo skiltyje ir pokalbyje su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.
Spaudos apžvalga: popiežiaus Pranciškaus susitikimai su G7 viršūnėmis ir amerikiečių komikais Vatikane - kai nebepakanka būti vien globaliųjų Pietų ganytoju. (Parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologas Juergenas Moltmannas apie kosminę kristologiją „Kristus po Černobylio“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie parapijų likimą.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę grįžti iš tamsos“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Paaiškėjus rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams, Katalikų Bažnyčios vadovai išreiškė susirūpinimą dėl akivaizdžiai sumažėjusio Europos vienybės entuziazmo ir išaugusios paramos nacionalistinėms partijoms. „Žmonės aiškiai sunerimę dėl kai kurių Europos Sąjungoje priimamų sprendimų - jie nori, kad didžiausias dėmesys būtų sutelktas į pagrindinių teisių, žmogaus orumo, šeimos, švietimo ir taikos klausimus“, - sakė arkivyskupas Gintaras Grušas, Europos katalikų vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas. „Kadangi pagrindinės centristinės partijos vis dar išlaiko daugumą, turime tikėtis, kad jos tai supras kaip raginimą daugiau dėmesio skirti žmonėms svarbiems klausimams", - sakė jis. Grušo teigimu, ES pareigūnų „pertekliniai bandymai“ priimti teisės aktus tose srityse, kurios yra šalių narių kompetencija, sukėlė visuomenės pasipriešinimą. Vilniaus arkivyskupas tikisi, jog naujai išrinkti Parlamento nariai susitelks į "pirmines visiems svarbias vertybes". Plačiau - vedamojo skiltyje.
Birželio „Artuma“: apie kun. Tomašo Haliko kalbą, skirtą į Vatikaną susirinkusiems parapijų klebonams, ir apie kunigystę šiandieninėje Bažnyčioje. Naują numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.
Apie mokslo metų pabaigą ir mokyklinio švietimo krizę - Lauryno Peluričio komentaras.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie daugelio katalikų Lietuvoje ir visame pasaulyje pamėgtą jo vardo globėją šv.Antaną Paduvietį.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Sakoma, kad prasidėjus Vatikano II Susirinkimui, įtakingas prancūzų dominikonų teologas Yves'as Congaras pastebėjo, jog tai esąs Louvaino Susirinkimas Romoje. Congaras turėjo omenyje, kad Louvaino katalikiškas universitetas, nuo seno žinomas kaip turtinga teologinės veiklos terpė, pagaliau sulaukė pripažinimo Romoje. Vatikano II Susirinkimas pabrėžė visos „Dievo tautos“ indėlį ir lygiavertį pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios gyvenime kartu su dvasininkais, o Louvainas dar prieš prasidedant Susirinkimui ugdė pasauliečius teologus. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius Pranciškus, didžiąją pontifikato dalį skiriantis Susirinkimo įgyvendinimui, šiemet ketina aplankyti Belgiją". Plačiau - vedamojo skiltyje.
Kokią reikšmę Šaltojo karo metais turėjo lietuviškų koplyčių atidarymas Vašingtone ir Vatikane? Reportažas iš Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytos parodos.
Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato Faustina Andriulytė).
Užsienio spaudos apžvalga: apie popiežiaus Pranciškaus šekspyriškas keliones ir vokiečių teologą Juergeną Moltmanną (1926-2024) - parengė Giedrius Tamaševičius.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie atlaidus.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Jaunesnės kartos katalikai trokšta aiškios ir apibrėžtos, labiau ortodoksiškos religinės tapatybės, nes jiems gali atrodyti, kad jie yra mažuma mažumoje: mažuma senstančioje visuomenėje ir senstančioje Bažnyčioje. Jie jaučia ryšį su stipresniu ir ortodoksiškesniu tikėjimu bei praktika, kuris anaiptol nėra gryna vaidyba. Jie yra tai, ką sociologas pavadino „pasauline tendencija, nukreipta į mažumos skatinamą katalikybės perkomponavimą“. Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė ypač palankią dirvą šiai tendencijai įsitvirtinti. Dvipartinės politinės sistemos įtampa persikėlė į Bažnyčią. Atrodo, kad pastarųjų trisdešimties-keturiasdešimties metų amerikiečių dvasininkijos kultūros beveik nepalietė posusirinkiminė teologija" Plačiau - vedamojo skiltyje.

Pokalbis apie priešrinkimines nuotaikas Jungtinėse Amerikos Valstijose su Bostono koledžo teologijos dėstytoja, dr. Ligita Ryliškyte.

Lauryno Peluričio komentaras: apie atostogų prasmę.

„Krikščioniškos minties puslapis“ Thomas O'Loughlin apie tai, ką archeologiniai atradimai Pompėjuose atskleidžia apie ankstyvųjų krikščionių eucharistinę praktiką

„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis apie atlaidus.

Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Susikalbėjimo problema“.

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pačioje balandžio pabaigoje Jungtinės Karalystės Durhamo universiteto Katalikiškų studijų centras paskelbė galutinę beveik 200 puslapių ataskaitą, kurioje apibendrintas ketverius metus trukęs tyrimas. Jo metu buvo išklausomi seksualinio vaikų išnaudojimo aukų ir išgyvenusiųjų balsai visoje katalikų bendruomenėje. Tai vienas svarbiausių etapų, tiriant piktnaudžiavimo krizą Katalikų Bažnyčioje (šiuo atveju - Anglijoje ir Velse), o to tyrimo centre – itin svarbi išklausymo funkcija, padedanti spręsti seksualinės prievartos reiškinį: išgyvenusiųjų išklausymas, vietos Bažnyčios išklausymas ir religinių bendruomenių išklausymas. Išklausymas yra būtinas tam, kas ataskaitoje vadinama „atpirkimo galimybėmis“, nurodant tris konkrečius kelius: atkuriamieji metodai, pokalbiai ir išklausymas parapijų bendruomenėse ir skirtingi būdai kurti mūsų bendrą gyvenimą. Ataskaitoje nurodomi būdai, kaip atkurti pasitikėjimą ir pakeisti katalikišką kultūrą, pateikiamos įvairios praktinės žalos atitaisymo rekomendacijos, kaip antai, labdaros organizacijų veikla. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Šventųjų atvaizdų galia ir svarba tikėjimui: birželio mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato redaktorė Ilona Valujevičienė ir dailininkė Jurgita Kristina Pačkauskienė.
Užsienio spaudos apžvalga: Vokietijos katalikiška žiniasklaida apie vis aktualesnį kunigų trūkumo klausimą (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: Joanne Heaney-Hunter „Šeima kaip Švč. Trejybės simbolis“.
Kunigas Mozė Mitkevičius: Švč. Trejybė apaštalo Pauliaus laiškuose.
Antano Šimkaus radijo esė „Poezijos kurmio pasvarstymai“.

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Nors neeuropiečiams šis klausimas nerūpi, o ir Europos gyventojai ne per daug juo domisi, tačiau birželio pradžioje vyksiantys Europos Parlamento rinkimai nustatys ES kursą ateinantiems penkeriems metams. Nors balsavimas nėra populiariosios kultūros reiškinys – praėjusį kartą juose balsavo tik maždaug pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų, - vis dėlto galima lažintis, kad bent vienoje Europos vietoje dėmesys rinkimams net padidintas: Vatikane, kur popiežius Pranciškus su savo komanda nori matyti po balsavimo sustiprėjusią Europos Sąjungą. Priežastis? Jei Donaldas Trumpas vėl ateis į valdžią Jungtinėse Valstijose, kaip šiuo metu rodo apklausos, Pranciškus (ir, tikėtina, galimas jo įpėdinis) labai norėtų, kad jų pagrindine partnere pasaulinėje arenoje taptų ryžtingesnė ir įtakingesnė ES“. Plačiau – vedamojo skiltyje.
Pokalbis su Krokuvos universiteto Vaiko teisių apsaugos centro įkūrėja, psichologe-psichoterapeute Ewa Kusz apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje.
Ką gąsdina laisvė ir įvairovė? Filosofo Lauryno Peluričio komentaras.
Amerikiečių teologo Donald Gelpi „Dvasios archetipas“ (sk. Virgilijus Kubilius).
Kunigas Mozė Mitkevičius apie Sekmines.
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Vaikai anarchistai“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.