69 Veronika Urbonaitė-Barkauskienė | Miestui reikalingas chaosas Greito gyvenimo lėti pokalbiai

    • Self-Improvement

„Didmiestis negali gyventi santarvėje ir taikoje. Didmiestis yra nuolat kunkuliuojantis skirtumų ir įvairovės darinys. Skirtingų žmonių su skirtingais poreikiais, kuriuos jie bando suderinti, būdami suspausti vienoje erdvėje, ir tuo pačiu atsiriboti vienas nuo kito ne tvoromis, o gal žvilgsniu, veiklomis,“ – naujame pokalbyje apie miestą ir natūraliai chaotiškus bei nerimastingus jo procesus svarsto sociologė, miesto bei graffiti subkultūros tyrėja ir stebėtoja Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.

Pokalbyje, prisimindamos 90-ųjų kiemų kultūrą ir šlaistymosi metodą susipažinimui su pasauliu, kuris dabar bemaž persikėlė į virtualias socialines erdves, su Veronika klaidžiojam po nuolat kintantį, įvairų miestą, kurio gyvybei palaikyti reikia pačių skirtingiausių jo gyventojų – tyrinėjančių vaikų, grafitiorų, sterilumo gerbėjų, paauglių, senjorų... Tik ar visos šios grupės jaučiasi priimtos ir laukiamos, ar visiems mums atsiranda vietos mūsų miestuose? Taip pat svarstom, kokios galimos miestų sterilėjimo pasekmės ir ar reikia bandyti sukontroliuoti miesto chaosą? Galiausiai – ar liko miestuose erdvės dykinėjimui?

Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai

Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė
Epizodo muzika – Luko Pilkausko kūrinys 'Medžių pavėsy'
Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM

Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

„Didmiestis negali gyventi santarvėje ir taikoje. Didmiestis yra nuolat kunkuliuojantis skirtumų ir įvairovės darinys. Skirtingų žmonių su skirtingais poreikiais, kuriuos jie bando suderinti, būdami suspausti vienoje erdvėje, ir tuo pačiu atsiriboti vienas nuo kito ne tvoromis, o gal žvilgsniu, veiklomis,“ – naujame pokalbyje apie miestą ir natūraliai chaotiškus bei nerimastingus jo procesus svarsto sociologė, miesto bei graffiti subkultūros tyrėja ir stebėtoja Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.

Pokalbyje, prisimindamos 90-ųjų kiemų kultūrą ir šlaistymosi metodą susipažinimui su pasauliu, kuris dabar bemaž persikėlė į virtualias socialines erdves, su Veronika klaidžiojam po nuolat kintantį, įvairų miestą, kurio gyvybei palaikyti reikia pačių skirtingiausių jo gyventojų – tyrinėjančių vaikų, grafitiorų, sterilumo gerbėjų, paauglių, senjorų... Tik ar visos šios grupės jaučiasi priimtos ir laukiamos, ar visiems mums atsiranda vietos mūsų miestuose? Taip pat svarstom, kokios galimos miestų sterilėjimo pasekmės ir ar reikia bandyti sukontroliuoti miesto chaosą? Galiausiai – ar liko miestuose erdvės dykinėjimui?

Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai

Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė
Epizodo muzika – Luko Pilkausko kūrinys 'Medžių pavėsy'
Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM

Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas