Dešimt bal‪ų‬ LRT

1300 – tiek valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet bus skirta jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintys 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį bei vadinamų trumpųjų studijų absolventai ir jaunuoliai, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Beje, praktine veikla vadinama ir karo tarnyba.
Tiesa, jaunuoliai, galintys pretenduoti į šias kvotas, kaip ir visi kiti stojantieji, privalės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojant į menus jo nereikia) ir stojančiojo laisvai pasirinktą.
Be to, jie, kaip ir visi kiti stojantieji, turės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią konkursinį balą. Dauguma universitetų jau paskelbė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas sieks 5, bet į kai kurias mažiau konkurencingas studijų programas būsiąs ir dar mažesnis. Tik Kauno technologijos universitetas laikysis ankstesniais metais galiojusios kartelės - 5,4.
Dauguma kolegijų taip pat priims su žemesniu konkursiniu balu nei pernai (kuomet siekė 4,3 balo).
Kaip šios priėmimo kvotos paveiks likusius stojančiuosius? Kiek pagrįsti vidutines pajamas gaunančių šeimų nuogąstavimai, esą tokios kvotos iškraipys studentų priėmimo rinką? Kokia dalis visų jaunuolių iš socialiai jautrios aplinkos bus pajėgūs įstoti ir sėkmingai studijuoti? Kokia tikimybė, kad jaunuoliai iš socialiai jautrios šeimos, gavę nemokamas vietas aukštosiose mokyklose, iškris ir nebaigs studijų, nes neturės lėšų pragyvenimui didmiestyje?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Pasvalio Jono Krikštytojo parapijos Carito vaikų dienos centro vadovė Jurgita Venskienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Daugiau nei dešimtadalis Lietuvos vienuolikamečių: 12 proc. mergaičių ir 14 proc. berniukų, jau yra patyrę tabako dūmą. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių vienuolikmečių skaičių Lietuvą lenkia tik Bulgarija. Tarp trylikamečių šis rodiklis dar didesnis. Beveik ketvirtadalis visų trylikamečių: 23 proc. mergaičių ir 24 proc. berniukų jau yra traukę dūmelį. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių trylikamečių skaičių mūsų šalis yra lyderė pasaulyje. O bent kartą gyvenime rūkiusių penkiolikmečių skaičiai artėja prie pusės: 42 proc. merginų ir 46 proc. vaikinų jau yra rūkę. Pagal šį rodiklį atsiliekame tik nuo Danijos penkiolikmečių.
Tai rodo tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas (HBSC), kuris yra Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo dalis. Šio tyrimo metu 44-iose pasaulio šalyse buvo aiškinamasi apie paauglių alkoholio, tabako vartojimą bei elektroninių cigarečių garinimą, taip pat savijautą.
Prasčiausiai atrodome, pagal paauglių, išbandžiusių elektronines cigaretes mastą. Pagal šį rodiklį Lietuvą „pirmauja“ pasaulyje. Net 18 proc. vienuolikamečių mergaičių ir 21 proc. berniukų jau yra išbandę elektroninių cigarečių garą. Tarp trylikamečių, išbandžiusių elektronines cigaretes skaičius: 36 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų. O tarp penkiolikmečių, išbandžiusių elektronines cigaretes, skaičiai jau perkopė pusę visos šios amžiaus grupės: net 58 proc. merginų ir 60 proc. penkiolikmečių vaikinų yra patyrę „garinimą“.
Daugiau nei trečdalis visų penkiolikmečių: 36 proc. merginų ir 34 proc. vaikinų, prisipažino „garinę“ elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų.
Ne ką geriau mūsų šalis atrodo ir, pagal paauglių, ragavusių alkoholio rodiklį: 22 proc. tiek berniukų, tiek mergaičių jau yra ragavę alkoholio. Pagal šį rodiklį esame aštunti pasaulyje.
Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik 35 proc. Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai 41 ir 32 proc.
Lietuvos moksleiviai gana panašiai vertino savo pasitenkinimą gyvenimu ir atliepė bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnių jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai prastesni, ypač – tarp mergaičių.
Ką daryti pamačius šiuos palyginamuosius rodiklius? Ar yra kokių nors efektyvių priemonių situacijai gerinti, ar tegalime tik konstatuoti ir skėsčioti rankomis?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja HBSC tyrimo vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Kastytis Šmigelskas, psichologė-psichoterapeutė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė ir reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ vadovas, Lietuvos priklausomybės ligų asociacijos prezidentas Albertas Lučunas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose bei koledžuose įsitvirtinęs ir į kai kurių Europos šalių aukštąsias mokyklas sėkmingai atėjęs artes liberales studijų modelis Lietuvoje sunkiai randa vietą. Kodėl per 35-erius metus artes liberales vis dar sunkiai pažinus Lietuvos studentijai?
Su kokiomis švietimo bei aukštojo mokslo biurokratinėmis kliūtimis susiduria artes liberales studijos? O ir kiek vis dar yra darbdavių, kurie, pamatę absolvento diplome įrašą artes liberales, mano, kad tai menininkas ir jis netinkąs dirbti gamybos ir pramonės įmonėse, o ir valstybės ar viešajame sektoriuje?

LRT RADIJUJE diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Education USA atstovė Žaneta Savickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Po to, kai praėjusią savaitę iš posto besitraukiantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pareiškė, esą šių metų tarpiniai žinių patikrinimai buvo viso labo pilotiniai, daugėja vienuoliktokų, žadančių nedalyvauti šiemet prastai parengtame egzaminavime.
Priminsime, kad mažiau nei po mėnesio, gegužę, yra numatyti inžinerijos, istorijos ir chemijos tarpiniai žinių patikrinimai, sudarysiantys net 40 proc. viso valstybinio brandos egzamino (VBE) svorio.
Bet, kaip paaiškėjo prieš savaitę, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį VBE.
O ir tiek mokiniai, nedalyvavę šiemet vykusiame tarpiniame žinių patikrinime, tiek nepatenkintieji šiemet vykusių pusegzaminių rezultatais galės kitąmet laikyti VBE, sudarysiantį 100 proc. balų, kaip kad buvo iki šiol.
Bene daugiausia iečių šiemet buvo sulaužyta dėl pasirengimo istorijos tarpiniam žinių patikrinimui. Jo data buvo keičiama net keletą kartų, o prieš kiek mažiau nei mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, Istorijos mokytojų asociacijos prašymu, siaurinanti istorijos tarpinių patikrinimų apimtį. Tiesa, tiek dalis vienuoliktokų, tiek daugybė istorijos mokytojų vis viena tikina vargiai spėsiantys išmokti šių metų kursą, pateiksimą pusegzaminiuose. Tad daugėja vienuoliktokų, svarstančių neateiti į istorijos pusegzaminį.
Ką patys mokytojai mano apie dalies vienuoliktokų idėją nebedalyvauti šiemet vyksiančiuose likusiuose tarpiniuose žinių patikrinimuose?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja bei Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Trakų skyriaus pirmininkė, taip pat Kornelijus Šleževičius, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiandien atsivėrė visos Lietuvos profesinės mokyklos. Jose nuo ryto iki darbo dienos pabaigos laukiami tiek jaunesni moksleiviai, progimnazistai, tiek gimnazistai. Jiems ir jų tėvams bus pristatytas kiekvienoje profesinėje mokykloje siūlomas mokymo programų meniu.
Iš tiesų išsilavinusios ir labiau pasiturinčios šeimos dažniausiai vengia net pagalvoti apie savo vaiko ateitį profesinėje mokykloje. Mat dažnai šeimai profesinis mokymas vis dar asocijuojasi su tepaluotomis rankomis, purvinais kombinezonais, nešvankia darbininkų šnekta. Bet, anot profesinių mokyklų atstovų, šis įvaizdis yra klaidingas. O ir įstoti į kai kurias mokymo programas profesinėse mokyklose gali būti net sudėtingiau nei į kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programas.
Ką siūlo profesinės mokyklos jaunuoliams? Ir kiek tiesos, kad neretai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei aukštųjų mokyklų alumnai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė, Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius ir Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Matematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas. Tai šią savaitę konstatavo švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Mokiniams balai už užduotis bus indeksuojami ir perskaičiuojami.
Kiek anksčiau panašios išvados priėjo ministro sudaryta fizikos tarpinio užduočių įvertinimo komisija, akcentavusi, kad fizikos tarpinio patikrinimo užduotis buvo sudėtingesnė nei numato reikalavimai, joje buvo nekorektiškai suformuluotų klausimų, galėjusių suklaidinti mokinius. Atsižvelgiant į komisijos išvadas buvo peržiūrėti ir pakoreguoti fizikos užduoties vertinimai.

Kaip tai paveiks moksleivių pasitikėjimą nacionaline valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistema, kurios dalis ir yra vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai. Šie patikrinimai sudarys 40 proc. viso VBE svorio. Kam naudingas ir kam nenaudingas šis indeksavimas? Kokia turėtų būti mokyklų bendruomenių: mokytojų, gimnazijų vadovų, pačių mokinių ir jų tėvų reakcija į šią situaciją?
Kodėl Lietuvoje kasmet po brandos egzaminų netyla skandalai? Kaip buvo galima išvengti klaidų užduotyse? Kokios galimos išeitys?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto docentas.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė