262 episodes
Tuzinas LRT
-
- Society & Culture
-
-
5.0 • 2 Ratings
-
Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika Zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje.
Į kokius 12 miestų būtina nuvažiuoti prieš numirštant, kokias 12 knygų į negyvenamą salą rekomenduotų pasiimti įdomus svečias, kokius 12 mitų paneigs gydytojas, 12 priežasčių neišvažiuoti iš Lietuvos?
(Michael Skok / Unsplash nuotr.)
-
Viena iš vos kelių Lietuvos egiptologių Sandra Veprauskienė: sunkiai nusakomas jausmas liestis prie tūkstančių metų senumo objektų
„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas.
Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų?
Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene.
Ved. Ignas Klėjus -
Mokslininkė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė apie augaluose slypinčius vaistus: kol kas esame ištyrinėję vos 10% pasaulio augalų
„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.
Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.
Ved. Ignas Klėjus -
Autistišką sūnų auginanti Barbora: anksčiau pati buvau žmogus, kuris kitus smerkė ir kilnojo antakius
„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo kasdienybę paskyrė edukacijai neuroįvairovės tema. Patirtys su sūnumi Barborą paskatino domėtis autistiškų suaugusiųjų ateitimi ir galimybe skatinti visuomenę tapti brandesne įvairovės klausimu.
Ką per šiuos veiklos metus patyrė pati Barbora? Kaip sūnaus autizmo diagnozė pakeitė jos gyvenimą?
Pokalbis su organizacijos “Draugiški autizmui” ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės “Mes spektre” įkūrėja Barbora Suisse. -
Tuzinas. Sunkiai sergančių žmonių įkvėptas informatikas kuria ateities technologijas: iš balso Parkinsono ligą galime nustatyti 80% tikslumu
„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.
Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.
Ved. Ignas Klėjus -
Tuzinas. 15 metų Egipte gyvenusi Ina - nuo gidės iki mokslininkės, tiriančios islamą: tik per pažinimą nustosime bijoti to, ko nepažįstame
„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją.
Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi.
Ved. Ignas Klėjus -
Tuzinas. Urtė Neniškytė apie egzistencinius klausimus neuromoksle: niekada neturėjau minties, kad siela egzistuoja
„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi.
Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte.
Ved. Ignas Klėjus