LRT Aktualijų studija LRT
-
- News
Yra klausimų, kurie svarbūs mums kaip bendruomenei ir kaip valstybei. Laisvame krašte jų nedera palikti tik valdžiai. Juos svarstyti ir atsakymų ieškoti turime visi kartu. Pirmadieniais–penktadieniais 11.05 val. per LRT RADIJĄ.
-
Kokia Rusijos subyrėjimo tikimybė?
Per tris mėnesius Rusija patyrė dvi dideles teroristines atakas – koncertų salėje Maskvoje ir praėjusį savaitgalį Dagestane. Ekspertai kalba apie augančias religines ir etnines įtampas Rusijos Federacijos viduje. Politikos analitikai jau kurį laiką svarsto, kad neramumai Maskvos kolonizuotose respublikose gali lemti Rusijos subyrėjimą.
Laidoje dalyvauja Ženevos tarptautinių ir plėtros studijų instituto dėstytojas Gražvydas Jasutis, Lietuvoje gyvenantis baškirų aktyvistas Ruslan Gabbasov, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas, VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Ar prezidento metinis pranešimas – Seimo rinkimų kampanijos pradžia?
Paskutinis šios kadencijos prezidento pranešimas – gausus aštrios kritikos valdantiesiems, raginimų neskaldyti Lietuvos. Ekspertai sako, kad taip diktuotas artėjančių rinkimų tonas.
Kokią politinę kryptį nupiešė prezidentas?
Dalyvauja: Seimo TS-LKD frakcijos narys Mindaugas Lingė, LSDP frakcijos narė Dovilė Šakalienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Ved. Mindaugas Aušra -
Ar migracijos lubos padės suvaldyti plūstančią darbo jėgą?
Ar migracijos lubos padės suvaldyti plūstančius darbo jėgą?
Seimas priėmė darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotai – 40 tūkstančių per metus ir ne daugiau. Sugriežtintos darbo sąlygos ir reikalavimai darbdaviams. Taip tikimasi sukontroliuoti plūstančią darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Darbdaviai kritikuoja sprendimą ir siūlo visai atsisakyti kvotų, mažinti reikalavimus dirbantiems regionuose, o Seime siūloma priverti duris darbuotojams iš Vidurinės Azijos.
Ar migracijos lubos padės suvaldyti plūstančią darbo jėgą?
Laidoje dalyvauja Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata, Užimtumo tarnybos atstovas Liudas Dapkus, vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Demokratijos instituto vadovė Eglė Radišauskienė.
Ved. Marius Jokūbaitis -
Kiek sklandus naujų ministrų paskyrimas?
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su ministre pirmininke aptartos kandidatūros į švietimo ir socialinių reikalų ministrų postus šiai minutei yra priimtinos. Jis vakar duodamas interviu LRT televizijai kalbėjo ir apie tai, kad dabar Vyriausybė gali dirbti, tačiau nereiškia, kad nebus pokyčių liepos mėnesį, kai po jo inauguracijos antrai kadencijai Vyriausybė grąžins įgaliojimus. Taip pat prezidentas sako, kad mato geresnių kandidatų į eurokomisarus nei Gabrielius Landsbergis.
Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotas analitikas Matas Baltrukevičius, tv3.lt žurnalistė, apžvalgininkė Eglė Samoškaitė, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Ar reikia paminklo Algirdui Brazauskui?
Prieš penkerius metus prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad istorinė atmintis turėtų būti ne vieno miesto klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis. Tačiau iki šiol savivaldybės dėl paminklų apsisprendžia pačios. Diskusijos, ar tai teisinga, vėl kilo Kauno savivaldybei užsimojus įamžinti prezidento Algirdo Brazausko atminimą.
Ar reikia paminklo Algirdui Brazauskui? Ir kas turi spręsti istorinės atminties klausimus - kiekvienas miestas atskirai ar valstybė?
Laidoje dalyvauja kultūros ministras Simonas Kairys, Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai Andrijana Filinaitė ir Darius Razmislevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė ir meno istorikė Rasa Antanavičiūtė.
Ved. Liepa Želnienė -
Ar bus baigta „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė?
Geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ pabaigimui vien tik Lietuvoje reiktų papildomai beveik 9 milijardų eurų, konstatuoja Valstybės kontrolė. Projektas vėluoja jau penkerius metus, ir pabaigos jam nematyti.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis dėl to kaltina už „Rail Baltica“ atsakingą bendrą Baltijos šalių įmonę, prisiimti atsakomybę raginami ir Lietuvos geležinkeliai. Nepasitenkinimas kyla ir Latvijoje bei Estijoje.
Daug nerimo kelia ir tai, kad nuo 2027 metų Baltijos šalims teks prisidėti daugiau, Baltijos šalys ruošiasi sumažinti darbus.
Ar bus baigta „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė?
Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė,
„Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus, VGTU Logistikos ir transporto vadybos katedros docentė profesorė Kristina Čižiūnienė, Seimo narys Gintautas Paluckas, Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vaidas Gaidelys.
Ved. Marius Jokūbaitis