Pakeliui su klasika LRT

Šiandien minima Tarptautinė džiazo diena, kai skirtingų tautų muzikos kūrėjai ir atlikėjai kalba apie laisvę, dialogą, toleranciją ir taiką. Kalba džiazo kalba. Studijoje Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Dmitrijus Golovanovas.

Europos kultūros sostinė Tartu stiprina žinias ir vertybes, kurios žmonijai padės siekti geresnio gyvenimo ateityje. Apie šių metų programą „Išgyvenimo menas“ ir miesto atmosferą tiesiogiai iš Tartu - Rasa Murauskaitė-Juškienė.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą. Šiandien savo kūrinį „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ pristato kompozitorius Dominykas Digimas.

Paskelbti Medijų rėmimo fondo pirmųjų programų finansavimo rezultatai. Plačiau apie esminius kriterijus ir principus - fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius.

„Labai daug atiduočiau, kad galėčiau bent kelias dienas praleisti praeities Vilniuje, užsukčiau į Užupio skulptūros dirbtuves, sutikčiau brolius Nasvyčius, Gediminą Baravyką, Stepą Šarapovą. Tai buvo Lietuvos kultūros kūrėjai“,- yra sakęs skulptorius Dovydas Zundelovičius. Apie šiandieninį Vilnių, Lietuvą ir čia statomas skulptūras, apie gyvenimą Izraelyje – pokalbis su skulptoriumi Dovydu Zundelovičiumi, rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nerpelto mieste, Belgijoje Europos jaunimo muzikos festivalyje vykusiame konkurse du Lietuvos chorai – Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras ir Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ pelnė aukščiausius įvertinimus.

Likus dviem mėnesiams iki Dainų šventės, LRT Klasika pradeda pokalbių ir pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Čia jūsų laukia dalyvavusiųjų istorijos, kūrinių dekonstrukcijos, kolektyvų narių, dirigentų, muzikų, diasporos atstovų mintys. Ciklą pradedantis pasakojimas nukels mus 100-mečiu į praeitį. Choristams klojami šiaudai, prašymas atsivežti savo cukraus ir tiesiog po miestiečių langais vykstančios Dainų šventės dūzgės. Toks margas 1924-ųjų Kauno, kurį gana netikėtai ištiko pirmoji visos Lietuvos dainų šventė, paveikslas.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi du kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūriniai – „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“.

Tarptautinę šokio dieną Šiuolaikinio šokio asociacija šia proga apdovanoja labiausiai nusipelniusius savo narius. Tarp 68-ių narių apdovanotos dvi narės, įsimintiniausios choreografės ir įsimintiniausios šokėjos kategorijose.

Klasikinės muzikos naujienose: naujas Sinsinačio simfoninio orkestro muzikos vadovas, pratęsta Karališkojo filharmonijos orkestro sutartis su dirigentu Vasilijumi Petrenko, Yannicko Nézet-Séguino gautas įvertinimas ir paskelbta šių metų „BBC Proms“ festivalio programa.

Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši dainininkė, mokytoja Gintarė Skerytė, su kuria vaikščiojame vingiuotais muzikos keliais.

Ved. Gerūta Griniūtė

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“. Pokalbis su Marco Chagallo vaikaitėmis, viešinčiomis Lietuvoje, Bella ir Meret Meyer ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu.

Festivaliui „Kaunas Jazz“ dainininkė Eglė Vakarinaitė ir saksofonininkas, aranžuotojas Karolis Šarkus suvienijo jėgas – Nepriklausomybės aikštės scenoje pristatys programą „Jazz'strada“, kurioje garsiausios lietuviškos estradinės dainos įgis naują skambesį. Ievos Pakalniškytės pokalbis.

Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat gegužės 8-osios, kol vyks balsavimas, pristatys konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija Medekšaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši LRT TELEVIZIJOS režisierė Aušra Narvydaitė-Jočienė. Poakalbis apie garso ir vaizdo santykį, ir ne visiems pažįstamus, gal netikėtus televizijos laidų kūrimo ir transliacijų užkulisius.

Ved. Gerūta Griniūtė

Žinomas scenografas Marijus Jacovskis pristato pirmąją personalinę tapybos parodą: „TSEKH“ galerijoje Vilniuje. Tai autoportretų kolekcija – labai asmeniškas meninis darbas, kuriame autorius atveria savo vidinį pasaulį, savas emocijas ir savęs suvokimą.

Unikalioje erdvėje – Panevėžio Siaurojo geležinkelio depe – netrukus režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Makbetas“ premjera pagal Williamo Shakespear’o tragediją. Kodėl režisierius pirmą kartą savo kūrybinėje biografijoje ėmėsi klasikinės dramaturgijos ir kodėl pasirinko būtent „Makbetą”? Spektaklio repeticijose lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.

Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo šiandien kviečia „nerti į teatrą“ ir nerti giliai: septynioms savaitėms. Gražią tradiciją puoselėjantis, jau 14 kartą organizuojamas festivalis šį kartą siūlo penkiasdešimt edukacijų, dvi premjeras, aštuonis spektaklius, o svarbu tai, kad visas teatrinis vyksmas dedikuojamas bet kokio amžiaus žiūrovui tinkančiam interaktyvumui.

Rubrikoje „Ką man skaityti“ – knyga apie žmones šalia mūsų, kurių kartais nepastebime, kartais laikome keistais arba net sutrikusios psichikos. Plačiau apie knygą „Autizmas – dalis manęs“ pasakoja Jolanta Kryževičienė.

Tęsiame pažintį su kūriniais, atrinktais Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse: savo kūrinį „HH objektas“ pristato kompozitorius Marius Baranauskas.

Teisininkas, diplomatas Giedrius Mickūnas pristatė naują savo poezijos knygą „Juokdarys nubrozdinta nosim“. Tai jau penktoji jo knygą, parašyta per du dešimtmečius. Kodėl poezija – tas menas, padedantis atrasti save, leidžiantis per kūrybą atsiriboti nuo kad ir malonios kasdienybės, intensyvaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje? Apie jos žavesį, kūrybiškumo ir savęs paieškas – Giedrius Mickūnas rubrikoje „Be kaukių“. ؘ

Ved. Gabija Narušytė

Retai nutinka tokie stebuklai, kai palėpėje staiga surandama didžiulė tapytojo darbų kolekcija. Garsaus karikatūristo Algirdo Šiekštelės tapybos darbus netikėtai surado jo sūnus Rimantas ir marti Saulė. Apie sovietmečiu fizinio lavinimo mokytoju ir „Šluotos“ žurnalo dailininku priverstą dirbti tapytoją kalbamės su dailininko marčia, menininke Saule Degutyte.

Iš Karo muziejaus Arūnas Sniečkus buvo išvarytas už tai, kad norėjo paliesti kalaviją. Ir tada nusprendė sukurti muziejų, kuriame galima liesti viską. Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje Skirmantė Javaitytė kalbina jo vadovą Arūną Sniečkų.

Kauniečiui fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui gegužę sukaks 86. Nors ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas jau nebefotografuoja, mielai užsuka į kitų rengiamas savo kūrybos parodas. Macijausko ciklo „Veterinarijos klinikos“ kadrai šiuo metu eksponuojami Kauno fotografijos galerijoje. Čia su mūsų fotografijos klasikus susitiko kolegė Kotryna Lingienė.

Balandžio 28-ąją minėsime vieno ryškiausių lietuvių aktoriaus Donato Banionio 100-metį. Ta proga prisiminsime reikšmingiausiaus jo darbus ir gyvenimo faktus. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas

Vieta, kur gimsta knygos, yra ne tik rašytojo darbo stalas, bet ir spaustuvė. Ar šis techninis darbas suteikia kūrybinio džiaugsmo? Ką reiškia laimėtas gražiausios knygos konkursas ir kodėl tuo džiaugiasi net knygų pakuotojas? Rubrikoje „Be kaukių“ apie tai kalbamės su BALTO print direktoriumi Antonio Pineda, kuris prieš du dešimtmečius iš Ispanijos atvyko į Lietuvą.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Muzikinę Artimųjų rytų kultūrą pristato trio „Hamdam“, rengiantys koncertą Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Studijoje vieši trio nariai Dariush Rasouli ir Arad Emamgholi, ir koncerto organizatorius Šarūnas Kaniava.

Klaipėdos muzikinio teatro atidarymas šį savaitgalį sutraukė didžiulį kultūros bendruomenės dėmesį. Įspūdžiais iš atidarymo dalinasi muzikologės Beata Baublinskienė ir Laimutė Ligeikaitė.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.

Laidoje Įgarsintas vaizdas – Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Prancūzijoje, Tulūzoje gyvenantį dirigentą, ansamblio „Antiphona“ įkūrėją ir vadovą Rolandą Muleiką jau mokykloje supo kūrybingi žmonės – nuo režisierės Dalios Ibelhauptaitės, iki Andriaus Mamontovo. Prieš pat išvykdamas į Prancūziją, gilintis į grigališkojo choralo paslaptis, jis buvo aktyviai įsitraukęs į įvairias laisvėjančios Lietuvos iniciatyvas, pats būrė naujus kolektyvus, tačiau galiausiai rado namus svetur. Apie labai įdomų ir kūrybingą muziko karjeros kelią – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė