Pinigų kaina LRT
-
- Negócios
Nagrinėjamos temos, kurios aktualios tiek su verslu susijusiems, tiek šioje srityje žinių stokojantiems klausytojams. Apie svarbius dalykus - dinamiškai, paprastai ir suprantamai, užtikrinant nuomonių įvairovę, perteikiamas verslo atstovų požiūris į Lietuvos aktualijas ir verslo pasaulio tendencijas.
Ved. Darius Matas
-
Turintiems būsto paskolas žada sukurti palankesnes sąlygas pereiti į kitus bankus ir sutaupyti pinigų
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teiks siūlymus, kurie gyventojams leis lengviau nemokamai refinansuoti būsto paskolas. Siūloma nustatyti pradinio kredito davėjo pareigą per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui, taip pat nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – vartotojams nereikėtų rūpintis banko pažymomis, paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą bet kada, nemokėti išankstinio paskolos grąžinimo išlaidų.
Anot siūlymų, vartotojams taip pat nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus, jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis. Paskolą refinansuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio, vartotojui nereikėtų mokėti už notarą, hipotekos išregistravimą ir įregistravimą.
Pasak Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus, įgyvendinus siūlymus, paskolų refinansavimas būtų naudingas maždaug 160 tūkst. namų ūkių, o dabartiniai būsto paskolų turėtojai galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. eurų.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, nauja tvarka galėtų įsigalioti kitais metais. Anot jos, toks sprendimas paskatintų bankų konkurenciją, taip pat Lietuvos rinką padarytų patrauklesnę dar šalyje neveikiantiems bankams.
Diskutuoja: Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.
Ved. Darius Matas -
Kas trečias lietuvis artimiausiu metu ketina mažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą
Dalis ekspertų sako, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria mitybai ir dažniau stengiasi rinktis sveikatai palankesnį maistą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per artimiausius trejus metus maždaug trečdalis visuomenės narių ketina keisti savo mitybos įpročius ir didins daržovių bei vaisių suvartojimą, o mažins mėsos ir pieno produktų vartojimą. Kokių tai pokyčių atneš šalies maisto pramonei ir žemės ūkiui?
Diskutuoja „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė ir nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Ved. Darius Matas -
Lietuvoje pradedama išmaniųjų baterijų gamyba: kaip technologija pakeis atsinaujinančių išteklių energetikos sritį?
Lietuvoje pradedama išmaniųjų baterijų gamyba. Kaip ši technologija pakeis šalies atsinaujinančių išteklių energetikos sritį?
Ved. Darius Matas -
Kaip įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau?
Paspirtukų, taksi ar automobilių dalijimosi bendrovių paslaugos apmokėjimas, mėnesiniai viešojo transporto ar traukinio bilietai. Kaip įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau?
Ved. Darius Matas -
Per 20 metų vidutinė alga Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 6 kartus
Per 20 metų vidutinė alga Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 6 kartus. Dalis verslo atstovų sako, kad toks spartus augimas kelia pavojų ekonomikai, o jį pristabdyti trūksta ir politinės valios. Ypač šiemet, kai šalyje vyks treji rinkimai.
Diskutuoja: Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė Dalia Jakutavičė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, „SEB banko“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ved. Darius Matas -
Pinigų kaina. Kiek verslininkai pasiryžę sumokėti už Lietuvos saugumą?
Diskutuojant, kur rasti papildomų lėšų šalies gynybai, dalis verslo atstovų teigia, kad sutiktų mokėti didesnius mokesčius. Kaip tai galėtų būti įgyvendinta?
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė keturis variantus, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų. Tarp jų šių siūlymų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Norėdami paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“. Akciją inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Diskutuoja: „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters, kibernetinio saugumo bendrovės „Surfshark“ rinkodaros vadovas Regimantas Urbanas, „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas, saugos bendrovės „G4S Lietuva“ vadovas Saulius Tulevičius.
Ved. Darius Matas