Kultūros savait‪ė‬ LRT

„Stebint bendrą situaciją Europoje, galima pastebėti sumažėjusį gaminamų filmų kiekį, taip nėra tik Lietuvoje“, – svarstydamas, kokios galimos sumažėjusių tarptautinių kino projektų Lietuvoje priežastys, sako Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Martynas Mickėnas.

Merkinėje užaugęs ir į ją gyventi grįžęs Algimantas Rokas Černiauskas čia organizuoja vietos gyventojus iš pradžių pritrenkusį meno festivalį „Aritmija“. Kūrėjas tiki, kad mūsų civilizaciją į priekį stumianti jėga slypi konflikte.

Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie tai, kaip menininkai vienijasi, kad nugalėtų Donaldą Trumpą rinkimuose, kaip komiksai užvaldė Pompidou centrą, apie rumunų poetę Aną Blandianą ir kodėl Jungtinėje Karalystėje kitą vasarą pasirodys penkiasdešimt milžiniškų žiurkių skulptūrų.

Kokį Vilniaus bendruomenių paveikslą pamatė menininkė Kornelija Žvinklytė, išleidusi riboto tiražo bakalaurinį darbą „Bendruomeniauk“?

Kalbėdamas apie moksleivių vasaros darbus, istorikas Domas Boguševičius sako: „Visuomenėje, kurioje darbštumas yra tapęs nacionalinės mitologijos dalimi, sunkiai suvokiama dykinėjimo, bastymosi, pasaulio pažinimo ir naujų įspūdžių svarba. Nepaisant to, kad kasmet per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą užplūsta priekaištai dėl mūsų literatūros kanono valstietiškojo turinio“.

Nuo Malmėje vykusios „Eurovizijos“ praėjo vos mėnuo, o liepos pabaigoje prasidės kita svarbi šventė – Paryžiaus Olimpinės žaidynės. Kai „Eurovizija“ pernai vyko Liverpulyje, o prieš dvylika metų Londone degė olimpinė ugnis, Martinas Greenas buvo esminė figūra užtikrinant sklandžią transliuojamų renginių tėkmę.

„Tokiose erdvėse kaip Čornobylio zona galima rasti įdomių atsakymų. Teritorija atveria kitokį požiūrį, leidžia atrasti dalykų, kurių kitaip nepastebėtum. Ir tai ne tik atsakymai į didžiuosius klausimus, kaip, pavyzdžiui, kas yra žmogus. Tai paprasti klausimai: kas yra atsakomybė, kas yra gamta“, – sako ukrainietė mokslininkė Svitlana Matviyenko. Ji tyrinėja atominį paveldą ir Rusijos naudojamą branduolinį terorizmą.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Panevėžyje atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. Kokius jausmus „Stasys Museum“ atsiradimas kelia kitoms miesto kultūros įstaigoms? Kaip pasikeis konkurencinė meno įstaigų aplinka?

Australijos ir Lietuvos menininkė Jazmina Cininas geriausiai žinoma dėl techniškai sudėtingų redukcinių linoraižinių, vaizduojančių moteris vilkolakes. Šįkart Kaune ji atidarė lagerfonų parodą „Padarė žvirblis alutį“.

„Iššūkiai, su kuriais susiduria Holivudas, yra labai panašūs į tuos, su kuriais susiduriame mes visame pasaulyje, visose srityse. Tai poliarizacija, kai didėja atskirtis tarp turtingiausių žmonių ir tų, kurie pinigų turi mažiausiai“, – sako viduriniosios klasės aktoriumi save vadinantis Sean‘as Gunn‘as. Pokalbis su superherojų filmuose vaidinančiu aktoriumi apie tokių filmų kultūrą ir gerbėjų bendruomenę bei pernai vykusius Holivudo aktorių streikus ir neišspręstas Holivudo problemas.

„Bėda yra tada, kai kultūros įstaigoje dirba žmonės, kompetencijomis niekuo nesiskiriantys nuo paprastų „žmonių iš gatvės“. Nežinantys, kuo skiriasi Stasio Eidrigevičiaus kūriniai nuo kaimynės rankdarbių, nukopijuotų iš interneto, kuo skiriasi savilaida nuo finansavimą leidybai laimėjusios knygos“, – komentare sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis.

„Egzistuoja tam tikros nusistovėjusios normos, kaip tą reikėtų daryti, bet iš tikrųjų taisyklių nėra – tuo man tai ir žavu. Pats pasirenki, kur ir kada sekti pavyzdžiu, o kur – pabandyti kažką naujo“, – apie eksperimentavimą technikomis ir formatais kūryboje bei gatvės meno persidengimą su tapyba sako po Trafik slapyvardžiu kuriantis kūrėjas.

Režisierė, teatro vaikams kūrėja Ieva Jackevičiūtė sako, kad teatrą mažiausiems, vos kelerių metų ar net mėnesių žiūrovams dar tik mokomės suprasti. Ji pabrėžia, kad tenka keisti ne tik žiūrovų, bet ir teatro bendruomenės požiūrį, kad teatro vaikams kūrėjai, statydami spektaklį įdeda tiek pat darbo, kaip ir kuriantys suaugusiems.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Klaipėdoje buvusiame senajame Dujų fabrike duris atvers naujas muziejus, skirtas istoriniams, daugiau nei prieš šimtą metų sukurtiems automobiliams.

Europos kultūros sostinė Tartu šiemet siūlo daugiau nei tūkstantį renginių, kuriuos vienija tema „Išgyvenimo menas“. Kuo įdomus laiko turėjimo festivalis „Aigu om!“?

Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie Jungtinėje Karalystėje atsiradusias naujas freskas, norą atgaivinti liaudies siuvinėjimo meną Indijoje bei kaip Prancūziijos paštas šventė kepėjų ir konditerijos šefų globėjo dieną.

Ukrainietė Sofija Vlasova į Lietuvą atvyko prieš dvejus metus vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Šiandien ji jau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigia pirmą šiuolaikinio šokio disciplinos kursą ir tikisi kada nors grįžti į Ukrainą, ten dalintis žiniomis, kurias jai suteikė Lietuva.

„Memorialinis muziejus yra tarsi šventojo relikvija, dėl kurių kadaise krikščionys leisdavosi į kryžiaus žygius. Todėl suprantamas nerimas, kad visa tai gal bus prarasta, nors neatrodo, kad būtent toks yra Vilniaus miesto tarybos sumanymas. Idėja gal net priešinga – ir šiuos muziejus įtraukti į atsinaujinimo procesą. Bet profesionalai nebetiki valdžios gerais norais, juolab kad jau ne kartą stebėjo pusiau slaptas nederamos atminties naikinimo akcijas“, – reaguodama į Vilniaus savivaldybės inicijuotus memorialinių muziejų pokyčius, sako menotyrininkė Agnė Narušytė.

Kaunietė žemės meno kūrėja Greta Kardi-Kardišiūtė kviečia įvertinti jos naują darbą „Šansas“, atsiradusį Nemuno pakrantėje Šančiuose. Tai – žemės meno kūrinys, iniciatyvos „Švęskime upę“ dalis.

„Šiuolaikinės muzikos laukas kartais gal per daug užsižaidžia tame eksperimentiškume“, – savikritiškai į šiuolaikinės muzikos plotmę žvelgia pianistė ir muzikos kuratorė Marta Finkelštein.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę prasidėjo 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi net du lietuvių režisierių darbai. Tai – Eglės Razumaitės „Ootidė“ ir Dovydo Drakšo „Praeis“.

Varėnoje bus pristatytas partizanų atminimui skirtas antkapinis ženklas. Juo tikimasi pažymėti visus partizanų kapus.

Margą Kauno istorijos tarpsnį pristato Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. Su dvylika hipių grupės „Company“ narių mokslininkė bendravo net du dešimtmečius.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie iš Irano pabėgusį ir Kanų kino festivalyje naują filmą pristatantį kino režisierių Mohammadą Rasoulofą, meno istorikės ir geologės atrastą vietovę Italijoje, kur Leonardas da Vinčis greičiausiai nutapė „Mona Liza“, naujas ir itin raudonas Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III portretas bei šviežias amerikiečių atlikėjos Billie Eilish muzikinis albumas.

„Kaip internetas tave apgaudinėja ir bando išvilioti pinigus iš tavo šiltos kišenės?“, – komentare klausia ir atsako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.

„Gestų kalbos turi tokių meninės raiškos priemonių, kokių neturi žodinės kalbos“, – apie gestų kalbų turtingumą ir tinkamumą poezijos kūrimui sako lietuvių gestų literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Poezijos pavasaryje“ pristatyta gestų kalbos poezija.

„Man filmai yra priminimas ir testas, kaip judėti į priekį, jei tau pasako „ne“, – svarsto JAV gyvenanti kino kūrėja Lina Lytė Plioplytė. Ji po 10-ies metų Lietuvoje pristato naują filmą – dokumentiką „Mėnesinės“. Pokalbis su Lina Lyte Plioplyte apie ją iš pradžių gąsdinusį susitikimą su Lietuvos auditorija, Jungtines Valstijas kaip globalių normų formuotoją, taip pat žydinčius lietuviškus kaštonus ir alyvas bei kūrėją inspiruojančią Mariją Gimbutienę.

Ved. Marius Eidukonis

Red. Indrė Kaminckaitė

Jaryna Čornohuz – ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė, šiemet apdovanota Nacionaline Taraso Ševčenkos premija. Ji už Ukrainą kaunasi fronte ir atstovauja jai užsienyje. Šį savaitgalį Jaryna Čornohuz – Kauno literatūros savaitės viešnia.

Iki savaitės pabaigos vyksta festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, jame kelis darbus pristato kūrėja Cherish Menzo. Pokalbis su ja apie juodaodžių kūnų pasakojamas istorijas ir kūno hiperseksualizavimą.

Pasaulio kultūros apžvalga.

Kodėl anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?

„Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje tamsių langų bus vis daugiau, todėl vertėtų pasistengti, kad bent Vilniaus centras neatrodytų kaip tuštėjanti Lietuvos provincija“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie miestą ir pastatų apšvietimą naktį.

Šią savaitę išrinktos metų knygos ir paskelbtos „Pirmosios knygos konkurso“ laureatės. Debiutuojančios poetė Rūta Vyžintaitė-Lajienė ir prozininkė Greta Gudelytė pasakoja apie savo santykį su rašymu ir dalijasi mintimis apie konkursui skiriamą kritiką, jog šis patiria „prestižo eroziją“.

Drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė sako, kad mada gali padėti atspindėti etnines, socialines bei kultūrines patirtis, išryškinti problemas, o tinkamai panaudojus mados priemones, ir pasiūlyti sprendimus. Sostinės galerijoje „Artifex“ veikia jos kūrybos ir mokslinio darbo paroda, kurioje dizainerė tyrinėja mados aktyvizmą skirtingais laikotarpiais.

Ved. Marius Eidukonis

Red. Indrė Kaminckaitė

Senegaliečių kilmės prancūzų kino kūrėja Ramata-Toulaye Sy tapo antrąją juodaode moterimi, kurios filmas atrinktas į konkursinę Kanų kino festivalio programą. Anot režisierės, filmas „Banelė ir Adama“ – tai senegalietiška „Romeo ir Džuljetos“ istorija, kurioje ji tyrinėja savo dvigubą (senegalietišką ir prancūzišką) tapatybę. Pernai Kanuose suspindėjęs filmas „Banelė ir Adama“ dabar pristatomas Lietuvos kino teatruose.

Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta?

„Lentpjūvės Respublika“ Švenčionėliuose – tai alternatyvios kultūros teritorija. „Ne pagal paskirtį pritaikyta erdvė stimuliuoja naujas idėjas“, – pasakoja „Miško uosto“ bendruomenės narys Šarūnas Savickas.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – į Luvro muziejų Paryžiuje sugrįžęs 6 mėnesius restauruotas Eugène Delacroix paveikslas „Laisvė barikadose“, pagreitį įgaunantis „Me Too“ judėjimas ir diskusija apie seksualinę prievartą Prancūzijoje, kuriuos paskatino Gérardui Depardieu iškelti kaltinimai dėl išžaginimo ir seksualinio užpuolimo. O apžvalgos pabaigoje naujausia prancūziškos elektronikos pionierės Emilie Simon muzika.

„Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo: ar lietuvis nori išlikti lietuviu.“ Dalios Staponkutės komentaras

Šį birželį architektūrologui, architektūros kritikui Jonui Minkevičiui sueis 95-eri. Pasitinkant garbingą sukaktį pristatyta nauja Kaune gyvenančio kupiškėno knyga ir atidaryta paroda.

„Privataus sektoriaus parama ir mecenatystė yra gyvybiškai svarbi kultūros sektoriui, be to jis tiesiog negali išgyventi“, – pastebi kompozitorius, kultūrinių renginių organizatorius Matas Drukteinis, „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikos svečias.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė