Gimtoji žemė LRT
-
- Noticias
Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.
-
Nauja galimybė gyvulininkystės ūkių šeimininkams – pavadavimo paslauga
Ūkininkų pavadavimo paslauga gyvulininkystės ūkiuose bus taikoma ir Lietuvoje. Šiai priemonei Žemės ūkio ministerija numato skirti kone 1 mln. Eur. Didžiausia paramos suma projektui – iki 300 tūkst. Eur. Plačiau apie naujovę kalba ministras K. Navickas. Ar tokia galimybė aktuali ūkininkams, komentuoja pieno ūkį Ukmergės rajone ilgus metus su šeima plėtojantis Regimantas Minkštimas.
„Daržo bitės“ - taip savo ūkį pavadino Viktorija ir Vytautas Dūdoniai iš Kazlų Rūdos sav. Nors bičių jauna šeima nelaiko, užtat patys sukasi kaip bitės, nes laiko avis, vištas, augina moliūgus, grybus, česnakus ir kita. Šeima džiaugiasi, kad su produkcijos realizacija problemų nėra.
Verta žinoti. Kodėl taip gražiai atrodančios pakalnutės, pamerktos vazoje, gali ne tik džiuginti, bet ir pakenkti sveikatai, kalba ekologas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad pakalnutė yra vienas iš 13 mirtinai nuodingų Lietuvoje aptinkamų augalų.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Ūkininkai klausia: kas turi gyventi rezervate - stumbrai ar jie?
Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, jau mėnuo, kai kaimynystėje ganosi didelė stumbrų banda, daroma žala pasėliams, jaunuolynams. Ūkininkai sulaukė patarimo pasistatyti tvoras. Ekologišką mėsinių galvijų ūkį prižiūrintis Nikolajus Dubnikovas klausia: kodėl jie, ūkininkai, turi gyventi rezervate, o ne laukiniai gyvūnai?
Šalyje daugėja kaimo turizmo sodybų ir paslaugų jose. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkvičienės, šį sezoną pradėjo 370 sodybų, pasirengusių priimti šalies ir užsienio svečius. Kiekviena jų stengiasi turistus patraukti paslaugų įvairove, sutvarkyta aplinka, sporto ir poilsio aikštelėmis, įrengtais pasivaikščiojimo takais.
Rubrika „Miestiečiai kaime“. Birutę Gudauskienę gyvenimas sugrąžino į kaimą. 10 metų gyvenusiai Klaipėdoje teko grįžti į tėvų ūkį ir vėl melžti karves. Moteris nenuleido rankų. Įgijo aukštąjį išsilavinimą, gamina keramikos dirbinius, laiko bičių, o didžiausia atgaiva - tai vofelių (vaflių) kepimas savo įkurtoje poilsiavietėje šalia pažintinio tako į Aukštapelkę Rūgalių kaime, Šilutės rajone.
Ved. Kristina Toleikienė -
Grybų auginimas: nuo žemės ūkio iki biotechnologijų laboratorijos
Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų - tokį pokytį patyrė Aurelija ir Tomas Varnai. Molėtų rajone, vienkiemyje, pradėję auginti grybus suprato, jog kelią pasirinko teisingą, bet gurmaniškų grybų lietuviai nepažįsta ir neįperka. Tad ėmėsi maisto papildų iš grybų gamybos. Atidarė ir laboratoriją, kurioje ketina moksliniais tyrimais pagrįsti sukurtų papildų veiksmingumą ir juos patentuoti.
Žemės ūkio ministerija paskelbė naują apsauginių juostų palikimo ir priežiūros reikalavimų aprašą, kuriame aiškiau nurodyta, kokiais atvejais tikslinga išskirti ir deklaruoti apsaugines juostas ir pagriovius, o kokiais - visai nebūtina.
„Užsienio naujienos“ - Ispanijos vynuogių augintojų rūpesčiai lietuvio ūkininko akimis. Apie kantrius, atsidavusius darbui ir kuklius Malagos regiono vynuogių augintojus pasakoja Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Ved. Kristina Toleikienė -
Ant prekystalių keliauja pirmosios lietuviškos braškės
Dar prieš porą savaičių šiaurinę Lietuvos dalį buvo nuklojusi stora sniego paklotė, o šiomis dienomis braškių ūkiuose jau skinamos pirmosios uogos. Apie gamtos išdaigas, būsimą uogų derlių ir galimas kainas - pokalbis su braškių ūkio Laimučių kaime, Pakruojo rajone savininku Edvinu Vainausku ir „Karsakiškio ūkio“ savininke Panevėžio rajone Vilma Samiene.
Panevėžio rajone, protėvių žemėje, trijų kartų moterys įkūrė šilauogių ūkį. Jame pirmiausia buvo puoselėjama keliolika rūšių uogų, o prieš ketverius metus pradėtas ir šilauogių auginimo verslas. Apie ūkio virsmą pasakoja Erika Kurlenskienė ir Danielė Kurlenskaitė.
„Verslas kaime“ – duoklė nuo ežeringų kraštų neatsijamai veiklai – žvejybai. Puoselėjant šį pragivenimo šaltinį, siekiant išsaugoti senąsias Lietuvos regionams būdingas žvejybos tradicijas Molėtų rajone, Mindūnuose buvo įkurtas „Ežerų žvejybos muziejus“. Apie jį pasakoja muziejaus kūrėja ir vadovė Alfreda Petrauskienė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Pavėlavus – ekologinio ūkio sertifikavimą gali tekti atidėti
Norintys gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą, pirmiausia turi deklaruoti ir sertifikuoti savo turimus žemės plotus. Patarimais ir įžvalgomis apie dažniausiai daromas klaidas dalijasi „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė ir „Ekoagros“ ūkių sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė.
Merkio aukštupio krašto bendruomenė Šalčininkų rajone vienija ne vieno kaimo, o kelių skirtingų vietovių gyventojus. Apie bendruomenės veiklai kylančius iššūkius, tradicines ir naujas iniciatyvas pokalbis su viena bendruomenės narių, uogų ūkio „Buba Berries“ įkūrėja Julija Lobaškina.
Gamtos rubrikoje - apie savoje vagoje po gausesnio lietaus neįsitenkantį Nevėžį. Apie jo senvages bei slėnius pasakoja Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Smulkieji ūkiai – lietuviško kaimo DNR
Dalios ir Edvardo Abukauskų ūkyje (Pagynės kaimas Kauno rajone) dirbamos žemės – vos 2 ha, bet jos užtenka užauginti 50 skirtingų rūšių daržovių. Didžiąją dalį užsiaugintų daržovių ūkininkai raugia ir pagaminta produkcija turgavietėse prekiauja ištisus metus. Toks ūkis - tvaraus ūkininkavimo pavyzdys.
Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad ūkiai, auginantys vietos rinkai, yra lietuviško kaimo DNR. Tokių ūkių Lietuvoje reikia kur kas daugiau ir jie turėtų kurtis aplink sostinę – Vilnių.
VERTA ŽINOTI. Šį pavasarį Lietuvoje alyvos sužydo ypatingai gausiai ir anksti. Ką žinome apie šiuos mūsų kiemus, sodybas, miesto erdves puošiančius kvapniuosius krūmus? Alyvų istoriją pasakoja Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Marius Rimkevičius.
Ved. Kristina Toleikienė