Nenušaunami siužetai LRT

Šį pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradeda uždarinėti besibaigiantį „Nenušaunamų siužetų“ sezoną ir kalba apie įvykius, kurie laukia detektyvų mėgėjų artimiausioje ateityje arba jau ką tik įvyko.

Vienas iš tokių įvykusių – debiutinis Tomo Valiūno romanas „Lažybos prie karsto“, kurį Rasa įvertino atsargiai, bet su pozityvia gaida.

Laidoje aptariami ir besiformuojančios tendencijos – „true crime“ tinklalaidininkų tapimas literatūrinių detektyvų herojais – naujausi rezultatai. Toks yra šviežiai parodytas serialas „Bodkin“, kuriame trys podkasteriai tiria paslaptingą trijų nepažįstamųjų dingimą idiliškame Airijos pakrantės miestelyje ir lietuviškai pasirodysiantis Megan Goldin romanas „Naktinis plaukimas“, pasakojantis apie tinklalaidininkės dalyvavimą mažo miestelio teismo procese.

Vedėjai, be abejo, atkreipė dėmesį į naują serialą „Rebusas“ pagal Iano Rankino kūrybą, o serialą „Eric“ su Benedict Cumberbatch (pasirodys gegužės 30 d.) pavadino laukiamiausiu beprasidedančios vasaros serialu.

Taip pat laidoje žvilgtelėta į tris vasaros pabaigoje pasirodysiančius verstinius detektyvinius romanus Danielio Hursto „Gydytojo žmona“ ir „Gydytojo našlė“ ir Leslie Wolfe „Jeigu dingčiau“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio laidą „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai pradeda neįprastu įvadu – pamini neseniai mirusį istorinių detektyvų autorių C.J. Sansomą bei visai neseniai pagaliau pasirodžiusį serialą „Šardleikas“, pavadintą jo garsiausio herojaus, Tiudorų laikų privataus seklio Methu Šardleiko, pavarde. Šiek tiek pasvarstę, kodėl vieniems istoriniams romanams tenka daugiau populiarumo negu kitiems, vedėjai imasi temos, kurią ketino nagrinėti – tai yra, kaip detektyviniuose kūriniuose vaizduojami patys detektyvinių kūrinių autoriai (kai jie, taip sakant, iš autorių patys tampa herojais); kad tai nutinka neretai, krito į akį Rasai, pastaruoju metu lyg tyčia pasirenkančiai skaityti būtent apie juos. Neapsieita be klasifikacijos (nes mes mėgstame klasifikuoti), o pabaigoje net mėginta atsakyti į neišvengiamai po diskusijos kilusį klausimą: kodėl detektyvų autoriai savo amato brolius (dažniau brolius negu seseris) vaizduoja šitokiais pašlemėkais? Šia nelinksma gaida viskas būtų ir baigęsi, jei ne staiga prisimintas priešingas pavyzdys – Alexandro McCallo Smitho maloniai aprašytas garsus škotų detektyvų autorius ir akivaizdžiai geras žmogus Ianas Rankinas, apie kurio kūrinių ekranizacijas – tai yra, netrukus pasirodysiantį serialą „Rebus“, - laidos vedėjai veikiausiai pakalbės kurioje nors kitoje laidoje.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai kalbasi apie serialus. Laidos pradžioje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis tikėjosi, kad kalbės apie visas detektyvines kinematografines naujienas, bet galiausiai pokalbio akcentu tapo ne visai žanriškai gryni teisminiai serialai ir jų tęsiniai.

Pradinį toną davė gegužės pabaigoje pasibaigsiantis CBS serialas „Elsbeth“. Ernestas apie lengvai pateikiamus ir kartais juokingus buvusios advokatės bylos tyrimus pasakojo kaip apie savarankišką kūrinį, bet Rasa parodė, kad „Elsbeth“ yra visiškai rimtų teisminių dramų „The Good Wife“ ir „The Good Fight“ atšaka, spin-offas.

Prakalbus apie žinomų serialų tęsinius ir atšakas laidoje buvo aptartas gana naujas (pirmas sezonas – 2023 m.) serialas „Naktinis teismas“ (Night Court), formaliai, sprendžiant iš pavadinimo ir herojų (teisėjai, advokatai ir teismo pareigūnai) pavadintinas teismine drama, o realybėje tai – gryno pavidalo situacijų komedija, tęsianti senovinio (paskutinė serija parodyta 1992 metais) ir legendinio (ne pas mus) serialo „Naktinis teismas“ pasakojimą.

Serialų atšakos ir tęsiniai vedėjų nepaleido iki laidos pabaigos, nes teko aptarti ir besiplečiančią serialo „Mirtis rojuje“ visatą, kurioje atsiras trečia, australietiška atšaka „Sugrįžimas į rojų“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Jau kelerius metus kalbėję apie detektyvus visais įmanomais aspektais, šią savaitę laidos vedėjai staiga susigriebė taip iki šiol neuždavę vienas kitam paprasčiausio, galima sakyti, pamatinio, net vaikiško klausimo: o koks yra tavo mėgstamiausias seklys, detektyvo herojus, ir kodėl? Taigi šį pirmadienį, suprantama, jie šitą klausimą ir aptarinės. Kaip visada, esama išlygų - iš konkurso pašalinti savaime suprantami, visiems žinomi ir visų mėgstami sekliai, tokie kaip Šerlokas Holmsas ar Erkiulis Puaro (ir mis Marpl), nes juos pasirinkti būtų ne tik akivaizdus, bet ir banalus sprendimas. Be to, kiekvienam iš laidos vedėjų reikia pasirinkti po tris variantus ir, maža to, savo pasirinkimą pagrįsti. „Nenušaunamų siužetų“ klausytojai, kurie ne pirmą kartą klausosi laidos, veikiausiai jau gali gana tiksliai patys atspėti, kokius mėgstamiausius veikėjus paminės ir Rasa, ir Ernestas, tačiau vis dėlto įspėjame, kad tam tikrų staigmenų bus.
O pabaigoje laidos vedėjai dar nei iš šio, nei iš to užsimins apie naująjį NETFLIX serialą „Riplis“, nes jeigu jau visi apie jį kalbą, tai kodėl čia turėtų būti nutylėta.


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenšaunamų siužetų“ vedėjams tenka grąžinti skolas – praėjusią savaitę neįvykdę pažado aptarti japonės Asako Youzuki knygos „Sviestas“, tai daro šiandien ir daro su kaupu, romanui skirdami visą laidos pusvalandį.

Na, ne visai visą pusvalandį. „Sviestas“ turi kelis žanrinius sluoksnius - romane yra miglotas detektyvas su neaiškiais siužetiniais posūkiais, lydimas sudėtingai suformuluotu, bet akivaizdžiu feministiniu pranešimu, visus siužetus gaubia himnas maistui, jo gamybai ir valgymui, akcentuojant ne sveiką japonišką, o nesveiką europietišką virtuvę ir, galiausiai, tekstas parašytas remiantis tikrais įvykiais, kurių realumą autorė virtuoziškai pradangina.

Taip atsitiko ir laidoje – Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, pasakodami apie trimis žmogžudystėmis kaltinamos Manako Kadžii ir žurnalistės Rikos Machada sudėtingus santykius, nuolat nukrypdavo į nuosavus siužetus ir aptarė savo santykius su įvairiomis sviesto rūšimis, lygino maisto kainas Lietuvoje ir Japonijoje, ieškojo dingstančio detektyvo ir nutarė, kad visame pasaulyje skaitymo bangą sukėlusiam „Sviestui“ tiesiog lemta atsirasti ir lietuviškai.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Sumanymas buvo aiškus – aptarti pastaruoju metu gana plačiai nuskambėjusį japonų autorės Asako Yuzuki romaną „Sviestas“, kuris anotacijose vadinamas detektyvu ir kuriame daug visokių motyvų, bet ryškiausi – japoniškumo ir maisto. Tačiau, kaip visiems žinoma ir kaip rašė škotų nacionalinis poetas Robertas Burnsas, net geriausiai sukurti pelių ir žmonių planai kartais nusuka šonan, tad ir šį kartą laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradėjo kalbą nuo japoniškų istorijų pasakojimo ypatumų (ar kas nors nustebs sužinojęs, kad Ernestas pasiūlė klasifikaciją ir išskyrė bendrumus? Tik ne mūsų laidos klausytojai), bet paskui nejučiomis įsivėlė į tolesnes diskusijas (be kita ko, dar ir dėl netikėtai paaiškėjusio Rasos susidomėjimo ypatinga japoniškų kelionių laiku atmaina bei Ernesto atrasto japoniško detektyvo apie maisto patiekalų įspūdžių atgaminimą, po kurių neišvengiamai reikėjo pasidalyti savo įspūdžiais) ir tik labai pavėlavę susizgribo, jog apie „Sviestą“ pakalbėti jau nebespės. Užuot pasidavę apmaudui, vedėjai tik pasiūlė klausytojams dar pažiūrėti labai smagų filmą apie keiksmažodžių galią, o apie labai japonišką, labai keistą ir labai su maisto gaminimu susijusį romaną „Sviestas“ žada pakalbėti kitoje laidoje. Jeigu niekas neišblaškys.

Rekomendacijos: Toshikazu Kawaguchi knygos: lietuviškai išleista „Kol dar neatšalo kava“ ir angliškos – „Coffee stories“, „Before The Memory Dies“ ir „Before Goodbye“; Sosuke Natsukawa „Apie katiną, gelbėjusį knygas“, Sanaka Hiiragi „Prarastų atsiminimų fotografas“, Hisashi Kashiwai „Kamogawa maisto detektyvai“; filmas „Wicked Little Letters“ (2023 m.).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis