Pažinimai LRT

Kai prisiekęs metalistas drąsiai nešiodavo diržą su gediminaičių stulpais, o paskui dar ir stodavo į gatvių kovas už lietuvybę ir laisvę, draugai jau tada galėjo įtarti, kad jo laukia labai įdomus gyvenimas. Šiandien pulkininkas leitenantas Linas Idzelis yra Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Karo jis neromantizuoja ir sako, kad šaulių uniforma yra aiškus ženklas, jog esi pasiruošęs garbingai žūti kovoje ir savo asmeniniu pavyzdžiu padrąsinti kitus. Šis suvokimas vadą išmokė netoleruoti drungnumo, pasyvumo, neveiksnumo. Jis sako, kad tarp šaulių reikia visokių žmonių, kuo įvairesnių, skirtingų, tik svarbiausia, kad žmogus būtų patriotas.

Apie kovos geną ir didelę širdį – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Niekur taip stipriai nelaukiame palaikančio, nuraminančio, empatiško žvilgsnio ir žodžio, kaip kreipdamiesi į medikus. Laidos pašnekovė sako, kad visada norėjo dirbti su vaikais. Prakalbinti mažuosius pacientus, kad jie turėtų drąsos, bendradarbiautų ir pasitikėtų, yra didelis menas. Tačiau dar daugiau kantrybės ir išminties reikalauja jos darbas gydant negalią turinčius vaikus.

Atviras ir jautrus pokalbis su gydytoja vaikų odontologe Rūta Žaliūniene apie skausmą, švelnumą ir nesumeluotą troškimą padėti.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis net banke kas kartą pasirašinėja vis kitaip, tarsi stengdamasis išsilaisvinti iš pančių ir trokšdamas atrasti save iš naujo.

Vienas sėkmingiausių lietuvių menininkų pasaulyje, Masačusetso technologijų instituto profesorius Gediminas Urbonas sako, kad atvykus gyventi į JAV labiausiai pribloškė puritoniškas vietinių gyvenimo būdas, pirmenybę teikiantis darbo našumui, o ne mėgavimuisi procesu. Pradžia buvo sudėtinga, nes teko ir miegoti darbe ant stalo, kad spėtų pasiruošti paskaitoms, ir perprasti akademinę anglų kalbą.

Gediminas Urbonas, grįžęs vos keletui dienų į Lietuvą, atveria savo širdį „Pažinimų“ laidos klausytojams.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Gyvenimas nebūtinai yra zefyrinis ir teisingas, dažnai visi mes lošiame prastomis kortomis ir ieškome sprendimų klaidžiuose labirintuose. Sugebėjimas ne kaltinti, bet paprašyti pagalbos, atsiverti ir rasti būdą save sukurti iš naujo gali pareikalauti nepaprastos drąsos.

Buvo metas, kai jis bijojo, kad jį muš. Buvo metas, kai nemėgo savęs dėl per didelio svorio. Buvo metas, kai tikėjosi, jog pasikeitus kūnui, suras ir meilę. Tačiau viskas apsivertė, kai pradėjo ieškoti pagalbos. Reperis, kuris prieš tūkstantinę minią be išankstinio pasiruošimo repavo Vilniaus 700 metų sukakties proga Katedros aikštėje surengtame koncerte, šiandien sako, kad su savimi susipažino psichologo kabinete.

Atviras pokalbis apie vidines transformacijas ir švelnumą sau su reperiu Aleksandru Kovganko – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Jam būtų galima pavydėti ne tik įspūdingos karjeros, bet ir drąsos viską pradėti iš naujo. Jis dirbo karo korespondentu, vadovavo didiesiems spaudos leidiniams, naujienų portalams, kūrė televizijos laidas ir dokumentinius filmus, šiandien jis rašo knygas, straipsnius ir dirba Užimtumo tarnyboje. Sako, kad šiais laikais ne profesijos yra svarbiausia, o žmonių įgūdžiai.

Negana to, iš didingų savo kelionių jis nuolat parsiveža ne magnetukus ant šaldytuvo, bet istorijas, kurios keičia širdį.

Apie gyvenimo ragavimą pilnu šaukštu su Liudu Dapkumi – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Tokius žmones mes vadiname orkestrais, nes jie sugeba aprėpti ir savyje sutalpinti gerokai daugiau nei pulkas žmonių. Strateginių iniciatyvų centro vadovas, komunikacijos specialistas Alkas Paltarokas, nors ir studijavo skulptūrą, filosofiją, verslą, šiandien labiausiai atpažįstamas kaip komunikacijos žmogus, o dar labiau – kaip tas, kuris drąsina ne tik lietuvius, bet ir ukrainiečius ginti savo laisvę.

Akis atveriantis ir gydantis pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė