45 min
Tvariosios Klaipėdos uosto iniciatyvos: nuo aplinkosaugos sistemos iki žaliojo vandenilio Verslo tribūna
-
- Business
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu įgyvendina dar vieną projektą. Pasiryžęs sumažinti transporto išmetamo anglies dvideginio kiekius mieste, uostas jau 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje taps pirmąja organizacija Lietuvoje, gaminsiančia žaliąjį vandenilį.
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad ir sertifikatas, ir noras tapti pirmuoju žaliojo vandenilio gamintoju Lietuvoje, rodo uosto ryžtą aplinkosaugos klausimus visada laikyti prioritetu.
„Užuot susikoncentravusi į pavienius aplinkosaugos klausimus Uosto direkcija 2020 m. ėmėsi iniciatyvos sukurti Žaliojo uosto koncepciją – dokumentą, kuris apimtų visą uosto žaliąją veiklą. Vienas iš tikslų buvo gauti PERS sertifikatą, kuris veikia kaip uosto aplinkosaugos peržiūros sistema, apimanti aplinkosaugos valdymą, išorės poveikį ir pačią aplinkosaugos būklę. Svarbiausia, ši sistema verčia nusistatyti tam tikrus esamus rodiklius ir visą laiką turėti rodiklių gerėjimo tendenciją“, – sertifikato reikšmingumą nusako A. Latakas.
Kitas užmojis – tapti žaliojo vandenilio gamintoja, anot A. Latako, gimė iš noro neatsilikti nuo didžiųjų modernių pasaulio jūrų uostų. Perėjimas prie tvaresnės energijos yra viena pagrindinių temų, kuria šiuo metu gyvena jūrų uostai. Vis garsiau kalbama apie tai, kad uostai nebėra vien tik krovos zonos, jie vis daugiau dėmesio skiria energijos transformacijai. Norėdama būti tendencijų priešakyje, direkcija ieškojo būdų, kaip įdiegti naujų degalų rūšių.
„Nusprendėme pabandyti padirbėti su vandeniliu. Pasimodeliavome, kaip tai galėtų atrodyti, kur galėtume gauti finansavimą, nes vandenilio gavyba yra brangi. Tuomet kreipėmės finansinės paramos į Europos Sąjungą ir ją gavome. Vadinasi, kelio atgal nebėra“, – juokiasi direktorius. Su kokiais iššūkiais susiduria Uosto direkcija, pirmoji šalyje nusprendusi gaminti žaliąjį vandenilį? Kiek žaliojo kuro ketinama gaminti ir kam jis bus skirtas? Ką šiame procese Klaipėdos uostui jau pavyko nuveikti? Kaip apskritai transformuojasi jūrų uostai? Klausykite „Verslo tribūnoje“.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu įgyvendina dar vieną projektą. Pasiryžęs sumažinti transporto išmetamo anglies dvideginio kiekius mieste, uostas jau 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje taps pirmąja organizacija Lietuvoje, gaminsiančia žaliąjį vandenilį.
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad ir sertifikatas, ir noras tapti pirmuoju žaliojo vandenilio gamintoju Lietuvoje, rodo uosto ryžtą aplinkosaugos klausimus visada laikyti prioritetu.
„Užuot susikoncentravusi į pavienius aplinkosaugos klausimus Uosto direkcija 2020 m. ėmėsi iniciatyvos sukurti Žaliojo uosto koncepciją – dokumentą, kuris apimtų visą uosto žaliąją veiklą. Vienas iš tikslų buvo gauti PERS sertifikatą, kuris veikia kaip uosto aplinkosaugos peržiūros sistema, apimanti aplinkosaugos valdymą, išorės poveikį ir pačią aplinkosaugos būklę. Svarbiausia, ši sistema verčia nusistatyti tam tikrus esamus rodiklius ir visą laiką turėti rodiklių gerėjimo tendenciją“, – sertifikato reikšmingumą nusako A. Latakas.
Kitas užmojis – tapti žaliojo vandenilio gamintoja, anot A. Latako, gimė iš noro neatsilikti nuo didžiųjų modernių pasaulio jūrų uostų. Perėjimas prie tvaresnės energijos yra viena pagrindinių temų, kuria šiuo metu gyvena jūrų uostai. Vis garsiau kalbama apie tai, kad uostai nebėra vien tik krovos zonos, jie vis daugiau dėmesio skiria energijos transformacijai. Norėdama būti tendencijų priešakyje, direkcija ieškojo būdų, kaip įdiegti naujų degalų rūšių.
„Nusprendėme pabandyti padirbėti su vandeniliu. Pasimodeliavome, kaip tai galėtų atrodyti, kur galėtume gauti finansavimą, nes vandenilio gavyba yra brangi. Tuomet kreipėmės finansinės paramos į Europos Sąjungą ir ją gavome. Vadinasi, kelio atgal nebėra“, – juokiasi direktorius. Su kokiais iššūkiais susiduria Uosto direkcija, pirmoji šalyje nusprendusi gaminti žaliąjį vandenilį? Kiek žaliojo kuro ketinama gaminti ir kam jis bus skirtas? Ką šiame procese Klaipėdos uostui jau pavyko nuveikti? Kaip apskritai transformuojasi jūrų uostai? Klausykite „Verslo tribūnoje“.
45 min