Verslo tribūna Verslo žinios

Kiekvienas gerasis pavyzdys ir padarytos klaidos prisideda prie verslo perdavimo kitai kartai tradicijų Lietuvoje formavimo. Kokius svarbiausius etapus reikia pereiti perduodant verslą įpėdiniams, kas šiame procese yra sudėtingiausia ir ką galima būtų daryti kitaip?
 Asmenine šeimos verslo perėmimo patirtimi dalinasi UAB „Litamilk“ generalinė direktorė ir akcininkė Kotryna Uleckaitė. Kotryną kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė.

Verslo savininkui ir įkūrėjui priėmus sprendimą atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo dešimtmečius kurtam ir puoselėtam verslui, tenka spręsti sudėtingą rebusą: į kieno rankas perduoti bendrovės vairą? Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, kuriam ne kartą teko patarinėti vadovo poziciją apsisprendusiems užleisti įmonių savininkams, pasakoja, kas svarbiausia, tokią reikšmingą transformaciją išgyvenančiam verslui.  
Savininko atsitraukimas – didžiulis iššūkis ir jam pačiam, ir visai įmonei, todėl nenuostabu, kad perleisti vadovavimą ne visada pavyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Transformacijos sėkmė ir rezultatai priklauso ne vien nuo savininko ryžto ar atliktų namų darbų, bet ir nuo pasirinkto naujojo vadovo.  
G. Mažeika konstatuoja, kad gana dažnai pirmasis pasirinkimas, kas pakeis savininką vadovo pareigose, nebūna sėkmingas. Didžiausia klaida, anot jo – paprasta: pasirenkamas netinkamas kandidatas, nors įsigilinus į situaciją iškart galima nuspėti, kad šio vadovo sėkmės rodiklis bus minimalus.  
„Svarbiausias klausimas čia – kodėl pasirenkama netinkamai? Įmonių savininkams verslo valdymo perdavimo procesas paprastai nėra smagus. Pirmoji klaida, kurią jie daro – apsiriboja ratą kandidatų, iš kurių renkasi sau pamainą. Jie nori tokio vadovo, kurį patys žino ir pažįsta, su kuriuo lengva bendrauti, ir per mažai dėmesio skiria to žmogaus vadybinėms kompetencijoms, gebėjimams, patirčiai, asmeninėms savybėms“, – esminę klaidą įvardija G. Mažeika.  
Ar tikrai surasti tinkamą pamainą  – misija neįmanoma? Kaip renkantis naują vadovą pataikyti iš pirmojo šūvio? Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, ieškant sau pamainos, ir kokius įsitikinimus verčiau paminti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu įgyvendina dar vieną projektą. Pasiryžęs sumažinti transporto išmetamo anglies dvideginio kiekius mieste, uostas jau 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje taps pirmąja organizacija Lietuvoje, gaminsiančia žaliąjį vandenilį.  
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad ir sertifikatas, ir noras tapti pirmuoju žaliojo vandenilio gamintoju Lietuvoje, rodo uosto ryžtą aplinkosaugos klausimus visada laikyti prioritetu.  
„Užuot susikoncentravusi į pavienius aplinkosaugos klausimus Uosto direkcija 2020 m. ėmėsi iniciatyvos sukurti Žaliojo uosto koncepciją – dokumentą, kuris apimtų visą uosto žaliąją veiklą. Vienas iš tikslų buvo gauti PERS sertifikatą, kuris veikia kaip uosto aplinkosaugos peržiūros sistema, apimanti aplinkosaugos valdymą, išorės poveikį ir pačią aplinkosaugos būklę. Svarbiausia, ši sistema verčia nusistatyti tam tikrus esamus rodiklius ir visą laiką turėti rodiklių gerėjimo tendenciją“, – sertifikato reikšmingumą nusako A. Latakas.  
Kitas užmojis – tapti žaliojo vandenilio gamintoja, anot A. Latako, gimė iš noro neatsilikti nuo didžiųjų modernių pasaulio jūrų uostų.   Perėjimas prie tvaresnės energijos yra viena pagrindinių temų, kuria šiuo metu gyvena jūrų uostai. Vis garsiau kalbama apie tai, kad uostai nebėra vien tik krovos zonos, jie vis daugiau dėmesio skiria energijos transformacijai.   Norėdama būti tendencijų priešakyje, direkcija ieškojo būdų, kaip įdiegti naujų degalų rūšių.  
„Nusprendėme pabandyti padirbėti su vandeniliu. Pasimodeliavome, kaip tai galėtų atrodyti, kur galėtume gauti finansavimą, nes vandenilio gavyba yra brangi. Tuomet kreipėmės finansinės paramos į Europos Sąjungą ir ją gavome. Vadinasi, kelio atgal nebėra“, – juokiasi direktorius.   Su kokiais iššūkiais susiduria Uosto direkcija, pirmoji šalyje nusprendusi gaminti žaliąjį vandenilį? Kiek žaliojo kuro ketinama gaminti ir kam jis bus skirtas? Ką šiame procese Klaipėdos uostui jau pavyko nuveikti? Kaip apskritai transformuojasi jūrų uostai? Klausykite „Verslo tribūnoje“.

Ilgą laiką finansavimas Lietuvos gynybai buvo stipriai per mažas, tad dabar reikia ne tik žengti į priekį, bet ir užkamšyti senas skyles, sutaria atsargos pulkininkai Vaidotas Malinionis ir Saulius Guzevičius. „Verslo tribūnos“ pokalbis su V.Malinioniu ir S.Guzevičiumi apie tai, ką Lietuva, turėdama didesnį gynybos finansavimą, gali pasiekti, ką 4 procentai BVP gynybai reikštų mūsų kariniams pajėgumams, o kartu ir šalies saugumui.

Lietuvos verslo pasaulyje stebima tendencija: vis daugiau nuo nulio įmones užauginusių jų įkūrėjų ir savininkų priima sprendimą trauktis nuo verslo valdymo. Tokio sprendimo priežastys yra įvairios : garbus amžius, susikaupęs nuovargis ir šlubuojanti sveikata, labai greitai besikeičianti verslo aplinka, paskui kurią nebespėji, nauji gyvenimo prioritetai. 
„Verslo įkūrėjo atsitraukimas nuo valdymo yra labai didelis ir sudėtingas pokytis ne tik savininkui, bet ir visai įmonei. Tačiau kaip tai bebūtų sunku ir sudėtinga, tai neišvengiamai kažkada turės įvykti kiekvienoje įmonėje. Kad toks pokytis būtų sėkmingas, būtina labai atsakingai pasirengti“, - sako Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris.
Kodėl savininkui dažnu atveju labai sunku priimti sprendimą trauktis ir perleisti verslo valdymą naujam vadovui? Kaip turėtų vykti pasiruošimas atsitraukimui ir kas šiame procese gali pagelbėti? Kokios dažniausiai pasitaiko klaidos ir kaip jų išvengti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.

Didžiausia Lietuvos sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ veiklą plečia užsienio rinkose. Įsitvirtinę Latvioje, vis daugiau projektų investicijoms siūlo Estijoje, rudenį planuojamas spurtas Ispanijoje.

Koks investuotojas svetur, kaip pažinti ir pasitikėti NT vystytojais mažiau pažįstamoje erdvėje – apie galimybes investuoti ir pažinti kaimynus „Verslo tribūnos“ pokalbis su SPF „Profitus“ verslo plėtros vadove Lina Maskoliūne.