Įkvėpti judėti LRT

Apdovanojimų pakylos papėdėje Europos lengvosios atletikos čempionate Romoje likęs Edis Matusevičius dveji metai iš eilės demonstruoja, kad jo vieta – tarp stipriausių planetos ieties metikų. Po itin ilgai trukusios reabilitacijos į varžybas pernai grįžęs vienas geriausių šalies lengvaatlečių įrodė, kad troškimas aukščiausio lygio varžybose laimėti medalį anksčiau ar vėliau bus įgyvendintas. Kitaip ir neįmanoma, kai šalia stipri ir besąlygiškai palaikanti komanda – šeima su tėčiu ir treneriu Edmuntu Matusevičiumi priešakyje, po operacijos pagalbos ranką ištiesęs Zigmas Živatkauskas ir visada šalia esanti širdies draugė, šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Edis Matusevičius sieks išnaudoti antrąją karjeros galimybę ir patekti į finalą, o jame atsidėkoti už grįžusį džiaugsmą bei motyvaciją treniruotis ir varžytis.

Dainius Novickas tituluojamas Lietuvos mėgėjų krepšinio legenda, tačiau jo biografiją nuo šiol papildė ir naujas istorinis puslapis – jis kartu su vyrų 3x3 krepšinio rinktine iškovojo kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes. Charizmatiškasis treneris juokauja, kad visgi vilki laimės marškinėlius, kurie jį gyvenime atvedė į teisingą kelią. Progų nueiti klystkeliais buvo ne viena, tačiau gatvėje augęs D. Novickas užsikrėtė aistra krepšiniui ir pergalėms. Kai profesionalaus trenerio darbo patirties neturinčiam D. Novickui buvo pasiūlyta vadovauti 3x3 krepšinio rinktinėms, teko atlaikyti kritikos laviną, tačiau jis įrodė ne tik krepšininkams, bet ir visai Lietuvai, kad iš gatvės nukeliauti į olimpines žaidynes yra įmanoma. 3x3 krepšinio rinktinių pergalių kalvis sustoti nežada – ateities planuose ne tik medalis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet ir išpildyta moterų rinktinės olimpinė svajonė.

Sesers ir brolio duetas – Loreta ir Remigijus Kančiai – vieni labiausiai atpažįstamų veidų Lietuvos ištvermės sporte. Jaunėlę seserį R. Kančys pamažu užkrėtė aistra bėgimui, o šiandien aplink juos yra susibūrusi didelė bėgimui neabejingų žmonių bendruomenė. Neseniai po dar vieną karjeros maratoną įveikusių Kančių patirtys bėgime skirtingos, tačiau jie visada vienas kitam – tvirčiausia atrama ir motyvacija. Kai karjeros kryžkelėje L. Kančytė palūžo ir netgi svarstė pasitraukti iš sporto, į pagalbą atskubėjo vyresnysis brolis. Nuo tada jie dar ir auklėtinė bei treneris. Jau kelerius metus L. Kančytė – geriausia Lietuvos maratonininkė, svajojanti kaip ir brolis įgyvendinti olimpinę svajonę.

Penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė į pirmąsias olimpines žaidynes 2012 m. išvyko vos devyniolikos, Rio de Žaneiro žaidynes po ketverių metų ji stebėjo per televizoriaus ekraną, o Tokijuje startavo besilaukdama. Dabar G. Venčkauskaitė atkakliai kovoja dėl patekimo į Paryžiaus olimpines žaidynes – konkurencija beprotiška, o konkuruoti, visų pirma, tenka su komandos draugėmis, kitomis tituluotomis Lietuvos penkiakovininkėmis. Kiekviena ši patirtis moko neįkainojamų pamokų – sportą priimti kaip laikiną gyvenimo stotelę, branginti ir pralaimėjimus, nekonkuruoti su komandos draugėmis, imtis pokyčių ir rizikuoti, nepaisant aplinkinių pasipriešinimo.

2023 m. pasaulio vasaros biatlono čempionate 2 medalius laimėjęs biatlonininkas Vytautas Strolia dideles viltis siejo ir su šiuo sezonu. Vis dėlto pastaraisiais metais labiausiai tarptautinėje arenoje spindintį Lietuvos biatlonininką pristabdė mononukleozė – klastinga liga, kuri sportininkams sukelia nuolatinį nuovargį, banguojančią savijautą, prastą atsigavimą po treniruočių. Sportininkas sako, kad nepalūžti dėl sportinės karjeros pike išbrauktų metų padėjo kasdienės mažytės pergalės. Neseniai pasibaigusiame pasaulio biatlono čempionate V. Strolia sugebėjo pasiekti karjeros rekordą, o prieš pat lemiamą startą gerų emocijų suteikė ir viešai su žmona pasidalinta žinutė apie šeimos pagausėmą.

Po nelaimingo atsitikimo paauglystėje į vežimėlį sėdusi Raimeda Bučinskytė sako išbraukusi ketverius gražiausius gyvenimo metus, kol suprato, kad reikia viską daryti „čia ir dabar“. Pirmuoju iššūkiu tapo vairuotojos pažymėjimas, vėliau R. Bučinskytė iš gyvenimo galimybes ėmė semti rieškučiomis – dukros gimimas, studijos Šveicarijoje, nuosavas verslas, kelionės ir atsitiktinai atsiradusi profesionalios sportininkės karjera. Šiuo metu Lietuvos šaulė itin atsakingai rengiasi Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms. Griežta disciplina, bausmės sau ir net izoliacija nuo visuomenės – visa tai dėl to, kad kulka pataikytų tiesiai į dešimtuką. Kiekvienam šūviui skirtos vos šešios sekundės, o didžiausias varžovas esi pats sau.