585 episodes
Atrask Lietuvą LRT
-
- Society & Culture
Pažinę Europą ir apkeliavę egzotiškus kraštus lietuviai ima atsigręžti į protėvių sukurtas vertybes ir jas naujai atranda. Po Lietuvą keliaukime kartu su laida „Atrask Lietuvą“ – šeštadieniais 15.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jolanta Jurkūnienė.
-
Pačiaunės kaimo slėpiniai. Kada Stradivarijaus laivas skros Sartų ežerą? Nuo švietimo – atgaiva pas bites
Zarasų kraštas alsuoja kūrybingais ir išradingais žmonėmis. Jų sumanymai ir siekiai nepalieka abejingų. Tik reikia atrasti ir artimiau susipažinti.
Gintautas ir Lina Kažemėkai įkūrė Dusetų kultūros fondą, tapo mecenatais, puoselėja Lino Brogos atminimą ir tapo archyvarais vidury miško Pačiaunės kaime.
Apie Stradivarijaus laivą, skrodžiantį Sartų ežerą, mintį audžia asociacijos „Dusetų jachtklubas“ vadovas Arūnas Kavaliauskas. Ir ne tik... Ant Sartų ežero kranto nori girdėti ir smuiko griežimą.
Andrius Navickas nesako, kad pavargo nuo švietimo. Jis sako, kad jam bitės pakuždėjo Stelmužės kaime įkurti parodomąjį bityną „Ąžuolo namas“.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Monmartro karalienė, kepyklėlė kalėjime, patefonas Didžiojoje sinagogoje Kupiškyje. Šv. Jackaus pyragėliai – Antašavos dvaro klebonijoje
Nors Kupiškis lygumų ir žemdirbių kraštas, tačiau žmonės ne vien duona gyvi... Jaunimas kuria naujus verslus, taip paįvairindami miestelėnų gyvenimą. Didžiojoje sinagogoje atgaivą sielai randa ne tik bibliotekos skaitytojai, bet visi, kurie lankosi kultūriniuose renginiuose, parodose, koncertuose, susitikimuose.
Mintimis dalijasi istoriniame name įkūrusi gėlių studiją Sandra Bukauskienė ir Agnė Pėčaitė, buvusiame kalėjime atidariusi kepyklėlę. Užsukti į Didžiojoje sinagogoje įsikūrusią biblioteką kviečia direktorius Algirdas Venckus.
Antašavos dvaro klebonija po restauracijos priima lankytojus. Už veiklas atsakinga Antašavos miestelio bendruomenė: veda ekskursijas, edukacijas, kepa šv. Jackaus pyragėlius. Svečius pasitinka linksmos moterys – Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė, Antašavos dvaro klebonijos administratorė Vilma Talačkienė ir nuolatinė pagalbininkė Asta Čemerienė.
Su Kupiškiu supažindina Kupiškio rajono savivaldybės už paveldą atsakingas vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Kvėpuoti ir užuosti. Žiūrėti ir matyti. Klausyti ir girdėti – Pagramantis
„Atvažiavus į mažus miestelius ar kaimus, tereikia trijų dalykų: kvėpuoti ir uosti, žiūrėti ir matyti, klausyti ir girdėti. Tik tada pajausi – kas yra Lietuva, kas yra gamta, kas yra maži miesteliai“, – sako Pagramančio krašto pasakorė Birutė Normantienė.
Pasivaikščiokime po Pagramantį, nuo apžvalgos bokšto pasigerėkime Akmenos ir Jūros santaka, susipažinkime su vietiniais, pasiklausykime knygose nesurašytų istorijų.
Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė ir grupės patarėjas Sigitas Mėlinavičius, Pagramančio krašto pasakore Birutė Normantienė, Pagramančio senelių namų direktorius Jonas Samoška bei gyventoja Jadvyga Gailienė, Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ vadovė Raselė Stružeckienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune? Kodėl Kaune viešėjęs vyskupas atsisakė sutanos? Kada Kaune pradėjo veikti pirmasis alaus bravoras?
Vokiečių ordinas Nemuno ir Nevėžio pakrantėse pastatė keliolika pilių, siekdamas prasiveržti į LDK teritoriją. Taip Kaune radosi Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys.
Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai istorikų menkai tyrinėti. Lieka neatsakytas klausimas, ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune?
Kviečiame leistis į kelionę po Kauną ir jo apylinkes. Vaizdas į Gotesverderio piliavietę nuo Pyplių piliakalnio. Nemuno ir Neries santakos prie Kauno pilies slėpiniai. Būta ar ne kryžiuočių pilies Lampėdžiuose? Junona Almonaitienė, prisidėjusi prie monografijos leidimo, taip pat dalysis įžvalgomis.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Velykinės tradicijos: burtai, patiekalai, degustacijos, juokeliai iš Lietuvos!
Velykų burtais, patiekalais, degustacijomis, linksmomis istorijomis dalijasi lietuviškų tradicijų puoselėtojai.
Andrius Dacius, Telšių krašto gidas, Biržuvėnų dvaro sodyboje prisimena linksmą istoriją.
Inga Skrudupienė gyvena Stelmužės kaime Zarasų rajone ir verda gardžią gilių kavą, o iš gilių miltų kepa įvairius kepinius. Orams sušilus prie Stelmužės ąžuolo kvies paragauti gilių kavos ledų.
Velykinių zuikių važiuosime į Zanavykų muziejų Šakių rajone. Edukatorė Aldona Plaušinienė papasakos apie edukacijas, o direktorė Rima Vasaitienė pristatys Zanavykų muziejų ir Zyplių dvaro sodybą.
Tauragės rajone, Pagramantyje, gyvena pasakorė Birutė Normantienė, kuri puikiai atsimena Velykų burtus, senolių patiekalus ir tradicijas.
Pagramančio regioninio parko lankytojų centro edukatorė ir ekskursijų vadovė Rita Krompalcienė turi sukaupusi margučių kolekciją ir vaikus moko marginti kiaušinius.
Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius kviečia į Džiugo sūrio namus. Degustatorė Pupšyte supažindina su sūrio skanavimo kultūra.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Atrask Lietuvą. Antaninės garsina Saločių miestelį. Pasvalio kraštą – Raubonių vandens malūnas
Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais ištapė Saločių miestelio pastatų sienas, vykdo įvairias kultūrines veiklas.
Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.
Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.
Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.
Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.
Ved. Jolanta Jurkūnienė