Gimtoji žem‪ė‬ LRT

Šiemet dalis ūkių turės pateikti Tvarumo ataskaitas, kuriose atsispindės veiklos poveikis aplinkai. Žemdirbiai nuogastauja, kad kol kas nėra jokių poveikio skaičiavimo taisyklių ir nenori, kad jie būtų vertinami tik kaip teršėjai. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorius Saulius Jasius ramina, kad tvarka rengiama ir žada atsižvelgti į ūkininkų poreikius.Tuo abejoja Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.
Šiauliečiai Aušra ir Marius Staneliai jau trečius metus gyvena Telšių rajone Jonikaičių kaime, o prieš dvejus metus tapo ūkininkais. Turi pievų, krūmynų ir 8 hailendus – mėsinius galvijus. Šeima džiaugiasi įprastais darbais kaime, ramybe ir jaučiasi įgyvendinę savo svajonę.
Keli bendraminčiai prieš 9 d., pasikinkę žemaitukus į senovinius vežimus su mediniais tekiniais, iš Laukuvos išvadeliojo į „Bėk, bėk žirgeli“ šventę Anykščiuose. Apie kelionės tikslus ir pasiruošimą jai pasakojama reportaže iš žemaitukų ganyklos, kurioje darbavosi ūkininkas, su žemaitukais buvęs prie Juodosios jūros ir Krokuvoje, apkeliavęs aplink Baltijos jūrą, šilališkis Vaidas Digaitis.

Ved. Arvydas Urba

Telšių rajone mišrų ūkį turinčiam jaunajam ūkininkui Martynui Užkurui besibaigiantis pavasaris buvo apgaulingas. Traktoriai klimpo ten, kur paprastai būdavo sausa, šalnos sulėtino žolės augimą, tik gegužės antroje pusėje baigta sėja. Veiklą sunkino ir pagriovių priežiūra, reikalavimas tvarkinguose laukuose turėti krūmų, akmenų, medžių. Tačiau ūkininkas nedejuoja ir įsitikinęs, kad pradėtus darbus reikia tęsti.
Keičiasi požiūris į žemės ūkio techniką. Anot mokslininkų, įvairios žemės ūkio mašinos, padargai, inventorius dar visai neseniai buvo konstruojami, gaminami ir parduodami, kaip priemonės ar įrankiai atskiriems darbams atlikti. VDU ŽŪA inžinerijos fakulteto dėstytojas Dainius Šišlavas aiškina, kad dabar technika pradėta vertinti kaip ekosistemos dalis.
Portugalijoje šį mėnesį vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo Kelmės rajono ūkininkė – mokslininkė, vaisių ir uogų augintoja Audronė Ispiryjan. Ji taip pat asociacijos „Užvenčio sveikatos centras“ pirmininkė, į Portugaliją keliavusi pristatyti savo unikalų produktą – aviečių sėklyčių aliejų. Koks buvo susidomėjimas, ką naudingo konferencijoje sužinojo mūsų šalies ūkininkai?

Ved. Arvydas Urba

Metų pradžioje žemdirbių bendruomenę sudrebinęs reikalavimas atkurti pievas atidėtas metams. Kas ketvirtas šalies ūkininkas būtų turėjęs pertvarkyti savo žemėnaudą arba sulaukti sankcijų. Nors įsakymas atšauktas, bet Kelmės rajono mišraus ūkio šeimininkas Aurelijus Remeikis pasėjo 20 ha pievų, nenorėdamas dar kartą sulaukti „perkūno iš giedro dangaus“. Kokių argumentų turi jaunasis ūkininkas ir kodėl jis nepatenkintas dabartine pievų priežiūros tvarka?
Šilalės rajone Apvaršuvos kaime, į kurį reikia važiuoti kelis kilometrus žvyrkeliu, stovi tvarkingas daugiabutis. Naujas stogas, gėlynai, takeliai, poilsio zona sulaukia pagyrimų ir iš aplinkinių sodybų šeimininkų. Daugiabutyje jau keturis dešimtmečius gyvenanti Stefanija Platakienė ir jos draugė iš gretimos sodybos Stefa Bitarienė pasakoja apie kasdienį gyvenimą daugiabutyje ir nuotaikas atokiame kaime.
Vaikų dienos centras, vietos bendruomenės įkurtas prieš penkerius metus, veikia Kaišiadorių rajono Anglininkų kaime. Bendruomenės pirmininkas Linas Babenskas, prisimena, kad nebuvo viskas paprasta, rengtasi metus, svarbu buvo atsižvelgti į vaikų norus. Dabar centre lankosi dvi dešimtys vaikų, kurie po mokyklos čia žaidžia, padeda ruošti pietus, ilsisi, daro pamokas.

Ved. Arvydas Urba

Vienintelės Lietuvoje, akredituotos, svarbios ne tik žemdirbiams Agrocheminių tyrimo laboratorijos likimą aptarė politikai. LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad laboratoriją būtina išsaugoti, nepaisant artėjančios politinio ciklo pabaigos. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius neprieštarauja, bet teigia, kad trūksta lėšų laboratorijai išlaikyti, neatnaujinta įranga, todėl gali būti, kad tyrimus teks atlikti kitose Europos šalyse.
Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga šiemet įteikė vienkartinę skatinamąją stipendiją. Ją gavo naujausios VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos „Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas“ studentė Gabija Rumeikaitė. Sąjungos viceprezidentas Giedrius Balevičius akcentuoja bendrą rūpestį rengian aukštos kvalifikacijos specialistus ir žada kasmet skatinti studentus.
Varnių regioniniame parke esančiame Biržulio ežere susiformavo plaukiojančios salos. Šiemet jos ėmė aktyviau migruoti ir kelia rūpesčių aplinkosaugininkams. Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regoninio parko grupės patarėjas Andrius Bajorūnas.
Ved. Arvydas Urba

Pagrioviai prie įvairių vandens telkinių – svarbūs aplinkosaugai ir šiemet žemdirbiai juos privalo deklaruoti. Tačiau tuomet padvigubėja įbraižomų sklypelių skaičius, tiksliai juos įbraižyti neleidžia deklaravimo sistema, trukdo neatnaujinti duomenys. Todėl pateikti deklaracijas laiku – labai sudėtinga. Padėtį vertina LŪS vicepirmininkas Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.
Dronų panaudojimas iš esmės keičia įprastus darbus augalininkystės ūkiuose. O autonominė dronų aptarnavimo stotelė leis tai padaryti efektyviau. Dronas savarankiškai išskrenda ir sugrįžta, pats pasikeičia bateriją, perduoda laukų skanavimo ar fotografavimo duomenis tiesiai į išmaniuosius tręštuvius ar purkštuvus. Apie modernią technologiją pasakoja, stotelę padariusios bendrovės „IT Logika“ dirbtinių sistemų tyrėjas Lukas Ališauskas.
Gegužės pabaigoje, praėjus šalnų pavojui, lauke sodinami vasarinių gėlių daigai. O kaip yra dabar, kai orai permainingi? Kokios vasarinės gėlės šiemet populiariausios? Interviu su Vilniaus rajono ūkininke gėlininke Jaune Monkevičiene.

Ved. Arvydas Urba

Jauna šeima, Odeta ir Gediminas Rimkevičiai, pomidorų ir kitų daržovių, uogų, prieskoninių žolelių daigus realizuoja internetu. Tai leidžia žmogui apgalvotai pasirinkti tai, ko reikia, o taip pat pasiūla didesnė nei perkant turguje. Rimkevičiai turguje jau neprekiauja, viską parduoda internetu. O žmonės į ūkį Kauno rajone nusipirkti daigų atvyksta iš visos Lietuvos.

Lėtasis turizmas – tokia keliavimo filosofija, kuri priimtina dar ne visiems. Vienintelis dalykas, kurį reikėtų suprasti, kad tokio turizmo tikslas – ne pramogauti, o praplėsti akiratį. Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė tikina, kad asociacijos nariais tampa charizmatiškos asmenybės, turinčios ką išskirtinio parodyti žmonėms.

„Miško briedžio ūkyje“ Širvintų rajone šeimininkauja Akvilė Girdzijauskaitė ir Mindaugas Kazlauskas, laikantys alpakas, lamas, 3 kates, šunį ir papūgą. Tokioje draugijoje netrūksta nei darbų, nei nuotykių. Šeima sako, kad priprato prie to, kad pro langus juos stebi laisvai po sodybą vaikščiojančios alpakos. Ryšius su miestu besistengianti nutraukti Akvilės ir Mindaugo šeima turi daug planų kaime. Nuo terapinio alpakų ūkio kūrimo iki lauko mokyklos įsteigimo.

Ved. Rūta Simanavičienė