Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis‪.‬ LRT

„Sakoma, kad prasidėjus Vatikano II Susirinkimui, įtakingas prancūzų dominikonų teologas Yves'as Congaras pastebėjo, jog tai esąs Louvaino Susirinkimas Romoje. Congaras turėjo omenyje, kad Louvaino katalikiškas universitetas, nuo seno žinomas kaip turtinga teologinės veiklos terpė, pagaliau sulaukė pripažinimo Romoje. Vatikano II Susirinkimas pabrėžė visos „Dievo tautos“ indėlį ir lygiavertį pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios gyvenime kartu su dvasininkais, o Louvainas dar prieš prasidedant Susirinkimui ugdė pasauliečius teologus. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius Pranciškus, didžiąją pontifikato dalį skiriantis Susirinkimo įgyvendinimui, šiemet ketina aplankyti Belgiją". Plačiau - vedamojo skiltyje.
Kokią reikšmę Šaltojo karo metais turėjo lietuviškų koplyčių atidarymas Vašingtone ir Vatikane? Reportažas iš Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytos parodos.
Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato Faustina Andriulytė).
Užsienio spaudos apžvalga: apie popiežiaus Pranciškaus šekspyriškas keliones ir vokiečių teologą Juergeną Moltmanną (1926-2024) - parengė Giedrius Tamaševičius.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie atlaidus.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Jaunesnės kartos katalikai trokšta aiškios ir apibrėžtos, labiau ortodoksiškos religinės tapatybės, nes jiems gali atrodyti, kad jie yra mažuma mažumoje: mažuma senstančioje visuomenėje ir senstančioje Bažnyčioje. Jie jaučia ryšį su stipresniu ir ortodoksiškesniu tikėjimu bei praktika, kuris anaiptol nėra gryna vaidyba. Jie yra tai, ką sociologas pavadino „pasauline tendencija, nukreipta į mažumos skatinamą katalikybės perkomponavimą“. Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė ypač palankią dirvą šiai tendencijai įsitvirtinti. Dvipartinės politinės sistemos įtampa persikėlė į Bažnyčią. Atrodo, kad pastarųjų trisdešimties-keturiasdešimties metų amerikiečių dvasininkijos kultūros beveik nepalietė posusirinkiminė teologija" Plačiau - vedamojo skiltyje.

Pokalbis apie priešrinkimines nuotaikas Jungtinėse Amerikos Valstijose su Bostono koledžo teologijos dėstytoja, dr. Ligita Ryliškyte.

Lauryno Peluričio komentaras: apie atostogų prasmę.

„Krikščioniškos minties puslapis“ Thomas O'Loughlin apie tai, ką archeologiniai atradimai Pompėjuose atskleidžia apie ankstyvųjų krikščionių eucharistinę praktiką

„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis apie atlaidus.

Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Susikalbėjimo problema“.

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pačioje balandžio pabaigoje Jungtinės Karalystės Durhamo universiteto Katalikiškų studijų centras paskelbė galutinę beveik 200 puslapių ataskaitą, kurioje apibendrintas ketverius metus trukęs tyrimas. Jo metu buvo išklausomi seksualinio vaikų išnaudojimo aukų ir išgyvenusiųjų balsai visoje katalikų bendruomenėje. Tai vienas svarbiausių etapų, tiriant piktnaudžiavimo krizą Katalikų Bažnyčioje (šiuo atveju - Anglijoje ir Velse), o to tyrimo centre – itin svarbi išklausymo funkcija, padedanti spręsti seksualinės prievartos reiškinį: išgyvenusiųjų išklausymas, vietos Bažnyčios išklausymas ir religinių bendruomenių išklausymas. Išklausymas yra būtinas tam, kas ataskaitoje vadinama „atpirkimo galimybėmis“, nurodant tris konkrečius kelius: atkuriamieji metodai, pokalbiai ir išklausymas parapijų bendruomenėse ir skirtingi būdai kurti mūsų bendrą gyvenimą. Ataskaitoje nurodomi būdai, kaip atkurti pasitikėjimą ir pakeisti katalikišką kultūrą, pateikiamos įvairios praktinės žalos atitaisymo rekomendacijos, kaip antai, labdaros organizacijų veikla. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Šventųjų atvaizdų galia ir svarba tikėjimui: birželio mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato redaktorė Ilona Valujevičienė ir dailininkė Jurgita Kristina Pačkauskienė.
Užsienio spaudos apžvalga: Vokietijos katalikiška žiniasklaida apie vis aktualesnį kunigų trūkumo klausimą (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: Joanne Heaney-Hunter „Šeima kaip Švč. Trejybės simbolis“.
Kunigas Mozė Mitkevičius: Švč. Trejybė apaštalo Pauliaus laiškuose.
Antano Šimkaus radijo esė „Poezijos kurmio pasvarstymai“.

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Nors neeuropiečiams šis klausimas nerūpi, o ir Europos gyventojai ne per daug juo domisi, tačiau birželio pradžioje vyksiantys Europos Parlamento rinkimai nustatys ES kursą ateinantiems penkeriems metams. Nors balsavimas nėra populiariosios kultūros reiškinys – praėjusį kartą juose balsavo tik maždaug pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų, - vis dėlto galima lažintis, kad bent vienoje Europos vietoje dėmesys rinkimams net padidintas: Vatikane, kur popiežius Pranciškus su savo komanda nori matyti po balsavimo sustiprėjusią Europos Sąjungą. Priežastis? Jei Donaldas Trumpas vėl ateis į valdžią Jungtinėse Valstijose, kaip šiuo metu rodo apklausos, Pranciškus (ir, tikėtina, galimas jo įpėdinis) labai norėtų, kad jų pagrindine partnere pasaulinėje arenoje taptų ryžtingesnė ir įtakingesnė ES“. Plačiau – vedamojo skiltyje.
Pokalbis su Krokuvos universiteto Vaiko teisių apsaugos centro įkūrėja, psichologe-psichoterapeute Ewa Kusz apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje.
Ką gąsdina laisvė ir įvairovė? Filosofo Lauryno Peluričio komentaras.
Amerikiečių teologo Donald Gelpi „Dvasios archetipas“ (sk. Virgilijus Kubilius).
Kunigas Mozė Mitkevičius apie Sekmines.
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Vaikai anarchistai“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Katalikybė turi atsikratyti „triumfalizmo erezijos“, jei nori tapti sinodiškesnė ir geriau evangelizuoti sekuliariame amžiuje“, – teigia žinomas čekų teologas ir filosofas kun. Tomašas Halikas. „Mes laikome save societes perfecta, arba tobula visuomene, kuri pernelyg linkusi pasikliauti vien tik savimi“, - sakė Halikas, kuriam Vatikano sinodo biuras neseniai pasiūlė pravesti balandžio ir gegužės sandūroje vykusį maždaug 200 klebonų iš viso pasaulio susitikimui. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Naujas „Artumos“ numeris: apie katalikišką žiniasklaidą, žurnalisto pašaukimą ir naują Kazio Lozoraičio vardo stipendiją pasakoja žurnalo vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas.
Užsienio spaudos apžvalga: kodėl mažėja moterų vienuolių pašaukimų Lenkijoje ir kas yra „užnuodoytos bendruomenės“ (parengė Giedrius Tamaševičius).
Šeštinių pokalbis: kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus žengimo į dangų minėjimą apaštalo Pauliaus laiškuose.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Svarbu, kad ne ruskis...“

Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Europos šalyse stiprėja reikalavimai švelninti aborto apribojimus ir įvirtinti teisę nutraukti nėštumai. Ar tai gali būti susiję su Roe vs. Wade atšaukimu Jungtinėse Amerikos Valstijose? Apie tai - vedamojo skiltyje.
Kas yra Viduržemio jūros teologija ir kaip ji susijusi su po dvejų metų Vilniuje įvyksiančiu Pasauliniu Dievo gailesingumo kongresu? Pokalbis su „Mažosios studijos“ svečiu iš Prancūzijos kun. Patrice Chocholski.
Apie politinę riziką - Lauryno Peluričio komentaras.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie tikėjimą ir grožį.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie žodžio 'nuodėmė' vartojimą: už ką teisiama Suomijos parlamentarė Päivi Räsänen?“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.