Homo cultus. Žmogus ir miestas LRT

Lietuva Ukrainai padeda ne tiktai ginklais, ir ne tik dabartiniu momentu. Savo kompetencijas įdarbina ir architektai, siūlydami surasti modelį greitesniam ir modernesniam mokyklų atstatymui, kurio Ukrainai šiuo metu itin reikia. Tam Lietuva skelbia tarptautinį architektūrinį konkursą, apie kurį pasakoja Centrinės projektų valdymo agentūros Co-create Future of Ukraine programos vadovas Artūras Žarnovskis ir architektas Rokas Kilčiauskas.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Dideli namai savyje talpina daug gyvenimų ir tas gyvenimų knibždėlynas masina išmonės nestokojančius rašytojus konstruoti pasakojimus, atsispiriančius nuo kasdienybei skirtos architektūros. Architektūra net ir nebūdama pagrindiniu dėmesio objektu visą laiką yra greta, ji suteikia pasakojimui karkasą, ant kurio galima mauti sodrias scenas, kupinas gyvenimo absurdo, įtampos, džiaugsmų ir nuopolių. Per praėjusius metus pasirodė dviejų tokių knygų vertimai į lietuvių kalbą - Georges’o Pereco romanas „Gyvenimas: vartojimo instrukcija“ ir James Graham Ballardo „Aukštnamis“. Dvi knygos, kuriose architektūra tampa ta erdve skleistis žmonių užmojams, aistroms, sėkmėms ir nuopuoliams. Apie visa tai ir kalbamės su dviejų kultinių knygų vertėjais - Akvile Melkūnaite ir Mariumi Buroku.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Miestai, ypač didmiesčiai, teikia galimybę rinktis tarp darbo vietų įvairovės ir pagerinti savo ekonominę bei socialinę padėtį. Tačiau barjeru, siekiant oriai gyventi, gali tapti susisiekimas, socialinio būsto politika, apskritai būsto prieinamumas, sveikatos bei kitų paslaugų prieinamumas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė nurodo, kad Lietuvoje kas penktas gyventojas patiria skurdo riziką. Siekiant mažinti skurdą bei socialinę atskirtį būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, į kurį turi įsitraukti skirtingos ministerijos. Kita šios „Žmogus ir miestas” laidos viešnia, Vilniaus Arkivyskupijos Caritas direktorės pavaduotoja socialiniams centrams ir programoms Aida Karčiauskienė, pabrėžia, kad siekiant padėti žmogui įsitvirtinti, neišstumti jo atgal į skurdo ratą, reikalingas institucinis lankstumas ir jautrumas konkretiems atvejams.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Nuo šių metų lapkričio mėnesio įsigaliosintys Statybos įstatymo pokyčiai skatina kelti klausimą, kas sudaro visuomenės intereso objektą? Kurioje teritorijų planavimo proceso stadijoje visuomenė turėtų būti įtraukiama į sprendimų priėmimą dėl savo rajonų ir kvartalų plėtros? Šios „Žmogus ir miestas” laidos svečias – LR teismo ekspertas teritorijų planavimo ir statinių projektavimo klausimais, urbanistas dr. Gintautas Tiškus – pabrėžia: svarstyti su visuomene reikia žemės sklypo naudojimo būdo pasirinkimą. Būtent šioje stadijoje turi būti derinami gyventojų ir NT statytojų interesai, užtikrinant subalansuotą rajonų plėtrą. Pristatant visuomenei tik parengtus projektinius pasiūlymus apsiribojama diskusijomis apie projektuojamų objektų detales, praleidžiant rajonų ir kvartalų vystymui esminius klausimus. Su šios laidos svečiu apžvelgėme ir teigiamas praktikas, kai NT statytojai ima svarstyti su vietos bendruomene priešprojektinius pasiūlymus.

Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Gegužės 18–19 dienomis Vilniuje vyks tradicinis Open House Vilnius renginys kuris kvies miestiečius atrasti architektūrą ir apsilankyti pastatuose į kuriuos šiaip jie galbūt niekuomet nepapultų. Renginio programa kelia klausimą apie mūsų visų kuriamą aplinką ir architektūrą Vilniaus mieste – kaip kiekvienas iš mūsų prisideda prie miesto veido kūrimo. Mes visi esame savo miesto kūrėjai, visi būdami miesto gyvenimo dalimi dalyvaujame jo kaitoje, skirdami laiką aplinkos puoselėjimui, dalindamiesi idėjomis, inicijuodami procesus ir projektus. Miestą kuria architektai, kuria užsakovai, kuria naudotojai ir visi kurie laiko jį savu, kuriems rūpi kokioje aplinkoje jie gyvena. Net to nejausdami, savo gyvenimu, kasdienėmis praktikomis kiekvienas suteikiame miestui savitumo, esame dalis bendruomenės kuri formuoja miesto tapatybę. Apie šių metų Open House Vilnius renginį kalbamės su Solveiga Buoželyte ir Mantu Razgaičiu.

Ved. Matas Šiupšinskas
(v. Ribokaitės nuotr.)

Rusijos kariniuose archyvuose saugomi Vilniaus senamiesčio brėžiniai leidžia pažinti praeities Vilnių jo urbanistinį kūną, architektūrą, miestiečių gyvenimo kasdienybę - ne tik gatvių fasadus bet ir šurmulį. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie Vilnių prieš 200 metų, o jei tiksliau tai apie Lietuvos nacionalinio muziejaus penkerius metus vykdytą tyrimą ir jam skirtą publikaciją „Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai“. Knygos kurioje skelbiama Rusijos kariniuose archyvuose saugoma išsami Vilniaus senamiesčio ir priemiesčių kartografinė medžiaga atskleidžia ne vieną naują detalę apie miestą, o jos sukūrimo ir patekimo vietos tyrėjams į rankas kelias kupinas intirguojančių istorijų. Laidos pašnekovė - tyrimo vadovė, menotyrininkė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas