Lietuvių krikščionių bažnyčia Lietuvių krikščionių bažnyčia

"Niekur Biblijoje nepasakyta, kad įtikėsi ir tikėkis, ir lauk visko. Ne. Tie, kurie pastatė taip Kristų, didelės dalies jau nebėra šalia. Nes tai viena iš priežasčių, kodėl pasipiktinama Dievu. Viena iš priežasčių: „Jis man nedavė. Man sakė, aš meldžiausi, aš pasninkavau, aš prašiau, aš šaukiausi, ir Jis nepadarė“. Ir mes girdim istorijas po istorijos. Bet mes ne ta Evangelija, kur Paulius skelbė, tikim."

"Mes gerai žinom Raštą, kiekvienoj situacijoj galim kažką pasakyti. Ir pradedam tiesiogine ta žodžio prasme daužyt žmonėms galvas su Biblija. Bet neidami koja į koją su Šventąja Dvasia, kuri priduoda tam žodžiui galią, nes be Šventosios Dvasios čia yra tik knyga, kuria mes galim manipuliuot."

"Kartais įvykus tam tikriem įvykiam arba neįvykus, mes nežinom, kodėl taip įvyko ar neįvyko. Palaiminti, kurie žinom, tada lengviau. Kai eini per išbandymus ir sužinai paskui, čia išbandymas buvo dėl to, kad... Ir tada galvoju, ačiū Dieve. Bet ne visada taip būna. Ir Kristus pats sako: „Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi“. Nes mes tik ten nuėję sužinosim atsakymą į daugelį klausimų, kodėl atsitiko taip, kodėl neatsitiko taip".

"Žinot, kas yra pragaras? Tai yra Dievo nebuvimas. Žinot, kas yra tamsa? Tai yra šviesos nebuvimas. Kas yra šaltis? Šilumos nebuvimas. Dievas yra meilė, Dievas yra šviesa, Dievas yra gyvybė. Ir nėra, kad Jis užpyko ir pasitraukė nuo tavęs. Žmonės renkasi, kur jie eis: ar į amžinybę su Dievu, ar į amžinybę be Dievo."

Į klaidžiamokslį įpuolęs žmogus paprastai cituoja Raštą, jį moka mintinai. Dažnai prie tokių žmonių jautiesi kvailesnis, nes ką pasakysi, jie iš karto vis Rašto vietą cituoja. Tik tu stovėdamas šalia jauti, kažkas negerai. Paskui pasižiūri į to žmogaus gyvenimą, tu matai, ten tiek žiaurumo, ten tiek kietumo, ten tiek šaltumo. Kai tu prisiartini arčiau prie žmogaus, ten šaltis dvelkia, ten mirtis dvelkia, bet labai teisus žmogus paprastai būna.

"Rezultatas ateina tada, kai mes nusprendžiam ir pasakom: „Aš nenoriu ten daugiau pasilikti.” Kaip sūnus palaidūnas aš nepasiliksiu ten su kiaulėmis, aš grįšiu pas Tėvą. Būsiu geras vyras, būsiu geras tėtis, būsiu geras žmogus, būsiu geras krikščionis. Bet tas pasikeitimas įvyksta per atgailą. Per atgailą ir pripažinimą."