Pažinimai LRT

Gyvenimas nebūtinai yra zefyrinis ir teisingas, dažnai visi mes lošiame prastomis kortomis ir ieškome sprendimų klaidžiuose labirintuose. Sugebėjimas ne kaltinti, bet paprašyti pagalbos, atsiverti ir rasti būdą save sukurti iš naujo gali pareikalauti nepaprastos drąsos.

Buvo metas, kai jis bijojo, kad jį muš. Buvo metas, kai nemėgo savęs dėl per didelio svorio. Buvo metas, kai tikėjosi, jog pasikeitus kūnui, suras ir meilę. Tačiau viskas apsivertė, kai pradėjo ieškoti pagalbos. Reperis, kuris prieš tūkstantinę minią be išankstinio pasiruošimo repavo Vilniaus 700 metų sukakties proga Katedros aikštėje surengtame koncerte, šiandien sako, kad su savimi susipažino psichologo kabinete.

Atviras pokalbis apie vidines transformacijas ir švelnumą sau su reperiu Aleksandru Kovganko – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Jam būtų galima pavydėti ne tik įspūdingos karjeros, bet ir drąsos viską pradėti iš naujo. Jis dirbo karo korespondentu, vadovavo didiesiems spaudos leidiniams, naujienų portalams, kūrė televizijos laidas ir dokumentinius filmus, šiandien jis rašo knygas, straipsnius ir dirba Užimtumo tarnyboje. Sako, kad šiais laikais ne profesijos yra svarbiausia, o žmonių įgūdžiai.

Negana to, iš didingų savo kelionių jis nuolat parsiveža ne magnetukus ant šaldytuvo, bet istorijas, kurios keičia širdį.

Apie gyvenimo ragavimą pilnu šaukštu su Liudu Dapkumi – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Tokius žmones mes vadiname orkestrais, nes jie sugeba aprėpti ir savyje sutalpinti gerokai daugiau nei pulkas žmonių. Strateginių iniciatyvų centro vadovas, komunikacijos specialistas Alkas Paltarokas, nors ir studijavo skulptūrą, filosofiją, verslą, šiandien labiausiai atpažįstamas kaip komunikacijos žmogus, o dar labiau – kaip tas, kuris drąsina ne tik lietuvius, bet ir ukrainiečius ginti savo laisvę.

Akis atveriantis ir gydantis pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji planavo tapti chemijos mokslų daktare, tačiau šiandien jos gyvenime daugiau ne cheminių elementų, o istorijų apie Lietuvos laisvę. Savo darbais ir idėjomis ji suburia minias. Ji nežada lengvų kelių, tačiau įkvepia tikros drąsos. Apie karžygius ji stato filmus, bet labai galimas daiktas, kad vienądien apie ją pačią bus pasakojama ne tik Lietuvoj, bet ir pasaulyje.

Atviras ir pilnas gyvenimo pokalbis su Agne Zalanskaite – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Tapusi socialinių mokslų daktare ji svajojo dėstyti studentams, tačiau vieną dieną supratusi, kad vietoj kūrybos ir pokyčio ji pamažu tampa biurokratinio aparato sraigteliu, viską paliko ir ėmėsi portretų fotografijos. Ne tik fotoaparato akis, bet ir jos pačios širdis atskleidžia žmonių baimes, sužeistumą, kompleksus, savivertės niuansus.

Apie nepaprastą gebėjimą mylėti netobulus žmones su fotografe Žaneta Paunksne – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai kurių žmonių drąsa ir atkaklumas ištverti kito tamsą, gebėjimas išstovėti šalia, kai kiti pabėga, yra didelė dovana. Tokie žmonės savyje turi neįtikėtinas cisternas gerumo. Žengiant į Velykas norisi kalbėtis apie šviesos pergalę prieš tamsą, gyvenimo laimėjimą prieš mirtį.

Šimtai sudėtingų ir dramatiškų istorijų nugula į jos delnus ir širdį. Daugybę metų ji neuždaro savo durų ir ne tik išklauso užribio žmonėmis vadinamus iš įkalinimo įstaigų išėjusius nuteistuosius, nuo priklausomybių sveikstančius, bet ir jiems padeda žengti į švarų, naują gyvenimo etapą. Kai kiti šalinasi, ji juos apkabina ir tiki, kad prisikėlimas vyksta čia ir dabar. Atviras ir jautrus pokalbis su Reda Sutkuviene – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė