Pas Nemir‪ą‬ LRT

Kada apsisprendė tapti gydytoju ir kas nulėmė, kad šeimos gydytoju, profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškina labai paprastai. Paklaustas, ar priimtų siūlymą, jei toks būtų, tapti sveikatos apsaugos ministru, irgi nedaugžodžiauja. O apie sveikatos sistemos ydas gali pasakoti be galo, nors visos istorijos, deja, be laimingos pabaigos. Nors sveikatos sistemos finansavimas vis didėja, bet ji – monstras, kuriuo nepatenkinti nei medikai, nei pacientai, o reformos vis vyksta. Pokalbis su VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Nors pasitraukimas po 24-erių metų iš Seimo buvo suplanuotas, pirmus metus net pablogėjo sveikata, pasakoja Irena Degutienė, bet pati būdama medikė greitai nusistatė diagnozę. Gijimui trukdė ir COVID'o suvaržymai, kai negalėjai niekur judėti. Pirmąkart, pasakoja buvusi Seimo Pirmininkė, ministrė ir laikinoji premjerė, pasakysiu, ko niekam nesakiau: tą dieną, kai palikau Seimą, grįžusi namo, radau vyro dovaną – fortepijoną. Kodėl atsisakė tapti premjere, nors tą siūlė Prezidentas Valdas Adamkus, ir kada buvo sunkiausia per visą politinę karjerą – pokalbis su Irena Degutiene.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Dar mokykloje pasakiau, kad neturėsiu vaikų, kol neapsiginsiu disertacijos, ir ją apsigyniau, kai visi keturi vaikai jau buvo gimę, todėl labai atsargiai vartoju žodį „niekada“, paklausta, ar tiesa, kad ketina parduoti savo verslą, sako Austėja Landsbergienė ir patikina, kad dabar tokių planų neturi. Į jos įkurtus darželius ir mokyklas patekti nėra paprasta, nors mokslas mokykloje kainuoja 700-800 eurų per mėnesį. Kas dedasi su mūsų švietimo sistema? „Kai nežinai, kur eini, koks skirtumas, kokiu keliu eiti“, –sako socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja Austėja Landsbergienė. Ir nevengia atsakymo apie sklandančias kalbas, jog jos šeimą ištiko krizė.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau pusmaratonius, važinėja dviračiu. Baigęs KTU, praėjus metams, jau baigė karininkų kursus, nors buvo įsidarbinęs gamykloje pagal profesiją, bet labai trumpam, 1991-ųjų pučas Maskvoje išsklaidė visas abejones – nuo tada susiejo savo darbą su kariuomene. Kurį laiką vadovavo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM, todėl apie žvalgybą, jos reikšmę ir įtaką valstybei, kas nutinka, kai politikai neišgirsta žvalgybos perspėjimų, G. Bagdonas gali pasakoti daug. O štai istorija, kaip prezidento R. Pakso siūlymu buvo sutikęs tapti VSD vadovu, bet taip juo ir netapo, regis, nėra pati maloniausia, sako, tada buvo jaunas ir tikėjo institucijomis, dabar patyrimas diktuotų kitokius sprendimus. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Česlovas Juršėnas pasakoja savo nenuobodaus gyvenimo istorijas: kodėl jau išsitarnavęs iki televizijos informacijos tarnybos vyriausiojo redaktoriaus nusprendžia vykti mokytis į tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą, o dar mokslų nespėjęs baigti jau buvo pakviestas į LKP CK. Arba kaip užkietėjęs „aparatčikas“, kaip pats save vadina, tikėjęs socializmu, bet galvojęs, kad jį reikia tobulinti, nuėjo su tais, kurie atkūrė Lietuvos nepriklausomybę – tapo signataru ir daugiau nei 20-imčiai metų susisiejo savo gyvenimą su Seimu. Pasirodo, tokiam perversmui pasitarnavo tai, kad su žmona Jadvyga naktimis klausėsi Sovietų Sąjungoje uždraustų Vakarų radijo stočių.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Savo seksualinę orientaciją lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, sako, suvokusi jau būdama subrendusi mergina, tėvamas apie tai pranešė irgi netradiciškai. Šiandien jos dukrai Elenai vos keli mėnesiai, deja, pagal mūsų įstatymus ji gali būti įrašyta tik į mamos dokumentus, nes kita mama - LGBT narė, o tai reiškia, kad jos negali įteisinti savo santykių, nes Seimas jau daug metų ginčijasi dėl įstatymo, bet susitarti nepavyksta. Todėl ir mažosios Elenos likimas neramina mamą, nes niekas nežino, kaip pasikeis ar pasikeis visuomenė, kol mergaitė suvoks, kad ji iš netradicinės šeimos, ir dėl to gali patirti patyčių ir užgauliojimų. Ir tai toli gražu ne vieninteliai mūsų visuomenės skauduliai: žmogaus teisių pažeidimų dar daug - smurtas, diskriminacija dėl amžiaus ar lyties. Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.
Ved. Nemira Pumprickaitė