388 episodes

LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.

Vienkartinė planeta LRT

    • Society & Culture
    • 5.0 • 1 Rating

LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.

    Kodėl norima kontroliuoti automobilių taršą?

    Kodėl norima kontroliuoti automobilių taršą?

    Nauja taršių automobilių kontrolės tvarka sukėlė nemažą vairuotojų pasipiktinimą, ją suskubta taisyti. Tuo metu oro taršos poveikį sveikatai tyrinėjanti mokslininkė dr. Rūta Aldonytė džiaugiasi aktyvesnėmis kontrolės priemonėmis. Kita vertus, ji atkreipia dėmesį į tai, jog orą teršia ne tik išmetamieji vamzdžiai, bet ir dylančios padangos, o tai aktualu ir elektromobilių atveju.

    Autorė Inga Janiulytė-Temporin

    E. Blaževič/LRT nuotrauka

    • 28 min
    Laboratorijoje užauginta mėsa ir kitos alternatyvos: lūkesčiai, iššūkiai ir vis dar skeptiškas požiūris

    Laboratorijoje užauginta mėsa ir kitos alternatyvos: lūkesčiai, iššūkiai ir vis dar skeptiškas požiūris

    Dar prieš gerą dešimtmetį alternatyvos gyvulinės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Pirmąkart laboratorijoje iš gyvulių kamieninių ląstelių užauginta mėsa pristatyta kaip ateities sprendimas, kaip mažinti taršios gyvulininkystės pramonės poveikį aplinkai ir spręsti etinius klausimus, susijusius su gyvūnų gerove. Visgi, pastaraisiais metais entuziazmas kiek sumažėjo – nors jau yra patvirtinta JAV, Singapūre ir Izraelyje, dirbtinė mėsa parduotuvių lentynų taip ir nepasiekia, vartotojai, nors jų požiūris šiek tiek keičiasi, vis dar gana skeptiški. „Pagrindinis laboratorijoje užaugintos mėsos iššūkis – atitikti įprastą mėsą skonio, kainos ir prieinamumo aspektais“, - sako „Good Food Institute Europe“ vyresnysis politikos vadovas Setas Robertsas.

    Maža to, pernai pasirodęs nerecenzuotas Kalifornijos universiteto Deiviso mokyklos tyrimas teigia, kad dabartiniai kultivuotos mėsos gamybos metodai gali būti net 25 kartus taršesni nei įprastos jautienos pramonės. Visgi, laboratorijoje auginamų mėsos alternatyvų šalininkai mano, kad toks tyrimas netikslus, o pramonė sparčiai keičiasi ir tobulėja. Tačiau jie pritaria, kad vien naujosios technologijos į klausimą, kaip išmaitinti augančią populiaciją, dar labiau nepakenkiant planetai, neatsakys – reikia sisteminių pokyčių.

    Autorė Karolina Panto

    • 28 min
    Ką žinome apie vilkus Lietuvoje?

    Ką žinome apie vilkus Lietuvoje?

    Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai.

    Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis tyrimais, kasmet nustatomos ir medžioklės kvotos, kurios turėtų padėti palaikyti tokį populiacijos dydį.

    Specialistai sako, kad vilkų populiaciją Lietuvoje dabar sudaro ne mažiau kaip 91 šeima ir greičiausiai pasiekė ribą, kai vilkai nebeturi, kur plėstis. „Vilkai nėra klajūnai, jie užsiima teritoriją ir ten gyvena metai iš metų, neįsileidžia svetimų vilkų. Vadinasi jauniems individams nebėra, kur išeiti“, – sako vilkus Lietuvoje tyrinėjanti VDU mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.

    „Ginčų apie vilko apsaugą buvo ir bus“, – mano Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius. Kartu jis pažymi, kad lyginant su ankstesniais metais, suinteresuotų pusių diskusija yra kur kas konstruktyvesnė, nes remiasi duomenimis.

    Vaidas Balys iš asociacijos „Baltijos vilkas“ sutinka, kad duomenų apie vilkus Lietuvoje jau pakanka, bet tikina, kad Vilko apsaugos plane įrašytą vilkų šeimų skaičių laikas peržiūrėti . „Tyrimai atliekami tikrai išsamūs ir rezultatai gilūs, patikimi. Lieka klausimas, kaip nustatinėjant sumedžiojimo limitą nepamesti idėjos, kodėl visa tai daroma.“

    Autorė Vaida Pilibaitytė

    • 28 min
    Baimės ieškojimas ir pelkės atkūrimas Šepetoje

    Baimės ieškojimas ir pelkės atkūrimas Šepetoje

    Banguolė Žalnieriūnaitė - žmogus, savyje talpinantis susidomėjimą tiek pelkės įvaizdžiu lietuvių pasaulėžiūroje, tiek pelkės gyvūnija. Ji kilusi iš Šepetos, kur kažkada plytėjo didžiulė ir vertinga pelkė, tarpukariu jai suteikti draustinio statusą siūlė Tadas Ivanauskas, kiti mokslininkai išsamiai ištyrė bei aprašė pelkės augaliją. Bet jau daug dešimtmečių čia veikia durpynas - jo istoriją Banguolė irgi gerai žino, nes jame ilgus metus dirbo jos seneliai.
    Dainius Pilka vadovauja įmonei „Durpeta“. Šepetos durpyne kartu su kasybos ir gamybos darbais įmonė vykdo paruošiamuosius darbus pelkės at(si)kūrimui. Dalis plotų jau patvenkta, bet kartais vandens lygis nuleidžiamas - kai reikia iškasti likusį durpių kiekį, arba per daug užmirksta keliai. Mokslininkas Remigijus Daubaras teigia, jog esant tinkamam vandens lygiui aukštapelkei būdinga augalija atsikuria per kelis dešimtmečius. O pats durpių klodas formuojasi dar lėčiau.

    Laidoje panaudoti gervių ir ėjimo per pelkę garsai iš Banguolės Žalnieriūnaitės asmeninio archyvo. Laidos autorę konsultavo: dr. Jūratė Sendžikaitė, dr. Ilona Jukonienė, Simonas Danielius, Giedrius Kavaliauskas

    Autorė Inga Janiulytė Temporin

    Banguolės Žalnieriūnaitės nuotr.

    • 28 min
    Vienkartinė planeta. Apie ką yra gamtos ir miško terapija?

    Vienkartinė planeta. Apie ką yra gamtos ir miško terapija?

    Psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė gamtos ir miško terapijos užsiėmimus veda nuo 2019-ųjų. Ji sako, kad ši praktika padeda pasinerti į tam tikrą tyrinėjančią būseną, būdingą vaikams, taip pailsinti protą. Tuo metu vaikų gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė pastebi, kad vaikams buvimas gamtoje visų pirma svarbus dėl to, jog atitraukia juos nuo ekranų ir mažina žalingą ekranų poveikį. Abi jos yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių studijų „Miško terapija“ lektorės.

    Autorė Inga Janiulytė-Temporin

    • 28 min
    Vienkartinė planeta. Technologijų ekspertas: dirbtinio intelekto pramonė gali sunaudoti tiek energijos, kiek visi Nyderlandai

    Vienkartinė planeta. Technologijų ekspertas: dirbtinio intelekto pramonė gali sunaudoti tiek energijos, kiek visi Nyderlandai

    2023-ieji į istoriją įėjo kaip dirbtinio intelekto proveržio metai. Prie to stipriai prisidėjo kalbos modelio „chatGPT“ sėkmė visame pasaulyje. Tai paskatino technologijų įmones labiau įnikti į šią sritį, o kartu iškėlė klausimų, kokį poveikį dirbtinio intelekto vystymas turės aplinkai, mat tam reikalingi duomenų centrai sunaudoja gerokai daugiau energijos nei įprasti įrenginiai informacinių technologijų sektoriuje. „Jei skaičiuojame, kad netolimoje ateityje tokių duomenų centrų bus šimtais ar tūkstančiais daugiau, daugmaž galime teigti, kad dirbtinio intelekto pramonė iki 2027-ųjų sunaudos tiek energijos, kiek Nyderlandų dydžio šalis“, - sako Amsterdamo laisvojo universiteto verslo ir ekonomikos mokyklos doktorantas Alex de Vries.

    Tvarių sprendimų reikės ieškoti ir galingesnėms serverių aušinimo sistemoms – šią problemą, be kita ko, didina ir virtualios valiutos Bitkoino kasimas. Laidoje – apie tai, kokį poveikį dirbtinio intelekto ir kitų naujųjų technologijų kūrimas gali turėti aplinkai ir ko tikimasi iš didžiųjų technologijų įmonių.

    Autorė Karolina Panto

    • 28 min

Customer Reviews

5.0 out of 5
1 Rating

1 Rating

Top Podcasts In Society & Culture

Inconceivable Truth
Wavland
This American Life
This American Life
Stuff You Should Know
iHeartPodcasts
Fallen Angels: A Story of California Corruption
iHeartPodcasts
Soul Boom
Rainn Wilson
Shawn Ryan Show
Shawn Ryan | Cumulus Podcast Network

You Might Also Like

More by LRT

Čia ir dabar
LRT
Vakaras su knyga
LRT
Lietuvos diena
LRT
10–12
LRT
Istorijos perimetrai
LRT
Laimės dieta
LRT