320 episodes

LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.

Vienkartinė planeta LRT

    • Society & Culture
    • 5.0 • 1 Rating

LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.

    Vienkartinė planeta. Kodėl apie klimato kaitą mažai moko mokykloje

    Vienkartinė planeta. Kodėl apie klimato kaitą mažai moko mokykloje

    UNESCO šiemet atlikta Lietuvos moksleivių apklausa parodė, kad 8 iš 10 klimato kaitą laiko rimta arba labai rimta problema ir beveik visi apie tai norėtų žinoti daugiau. Nemažai vilčių siejama su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. Bet pačių mokytojų kvalifikacijos klausimas tebėra atviras.

    Patys moksleiviai jau ne pirmus metus prašo integruoti klimato kaitą į visų dalykų pamokas, bet rezultatų tebelaukia. Viena jų – dvyliktokė iš Šakių Ūla Balaševičiūtė. „Keičiantis klimatui, turi keistis ir mūsų švietimo sistemos“, - sako ji.

    Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas Arminas Varanauskas analizavo atnaujintas ugdymo programas, pagal kurias moksleiviai mokysis nuo 2024 metų. Pasak jo, geriausiai klimato kaita aptariama biologijos, geografijos ir etikos dalykuose, o prasčiausiai – Lietuvių kalbos, matematikos, dailės ir muzikos.

    Vilniaus universiteto klimatologas dr. Egidijus Rimkus šiemet pirmą kartą vedė nuotolinius 24 valandų mokymus Lietuvos mokytojams. Jis įsitikinęs, kad su klimato kaita galima ir reikia rasti sąsajų absoliučiai visose disciplinose.

    Mokytojai pripažįsta, kad šioje srityje jiems trūksta žinių. Geografijos mokytoja ekspertė Genovaitė Kynė šiemet dalyvavo pirmą kartą pedagogams organizuotuose Vilniaus universiteto mokymuose apie klimato kaitą. Bet kaip naujas žinias pritaikys pamokose, ji dar nežino.

    Kodėl svarbu klimato kaitos temą įtraukti į bendrojo ugdymo programas ir kodėl tai sunku padaryti?

    Autorė Vaida Pilibaitytė

    • 28 min
    Vienkartinė planeta. Provincijos mokytojo revoliucija

    Vienkartinė planeta. Provincijos mokytojo revoliucija

    1996-aisiais, sukilę prieš planus statyti atliekų deginimo jėgainę, Kapanorio (it. Capannori) gyventojai suprato, kad atliekas vis tiek reikės kažkur padėti. Vadovaujami pradinių klasių mokytojo Rossano Ercolini, jie ėmė ieškoti sprendimų.
    Dabar 46 tūkstančių gyventojų turinti Italijos savivaldybė matoma kaip pavyzdys ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje.

    Autorė Inga Janiulytė-Temporin

    Alexandra Onorato nuotrauka

    • 29 min
    Vienkartinė planeta. Kai ginklu paverčiama atominė elektrinė

    Vienkartinė planeta. Kai ginklu paverčiama atominė elektrinė

    Ukrainos branduolinės energijos agentūra „Enerhoatom“ rugsėjo 11-ąją pranešė, kad dėl saugumo išjungtas paskutinis veikęs Zaporižios atominės jėgainės reaktorius. Kovo pradžioje, kai ją užėmė Rusijos pajėgos, didžiausia Europoje branduolinė elektrinė atsidūrė karo zonoje. Dėl to nuolat trikdomas elektros tiekimas ir kyla pavojus, kad neaušinamoje jėgainė gali kilti avarija.

    Neseniai ten apsilankę Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros pareigūnai perspėja apie vis augantį avarijos pavojų ir ragina aplink ją nustatyti saugumo zoną. Bet Rusija atsisako tai padaryti. Ukraina skelbia, kad elektrinės darbuotojai patiria nuolatinį spaudimą ir yra kankinami, o nuo rugpjūčio pradžios rusų pajėgos periodiškai apšaudo atominę elektrinę ir teritoriją aplink ją. Rusija savo ruožtu dėl apšaudymų kaltina Ukrainą.

    „Visgi aš išlieku skeptiška, kad rusai, net tie, kurie kažkur saugiai pasislėpę priima sprendimus, iš tikrųjų nori sukelti – sąmoningai sukelti - didelę branduolinę katastrofą Zaporižioje. Jei jie to būtų norėję, greičiausiai jau būtų tai padarę. Yra pavojus, kad išsilydys reaktorių šerdis, ar dar blogiau, kils gaisras panaudoto kuro baseine. Bet net tai sukeltų radiacijos pasklidimą ir Rusijos teritorijoje. Kiek jiems tai būtų pakankama priežastis susilaikyti – turint omenyje kiek jie nepaiso savo pačių į karą siunčiamų piliečių gyvybių – tai jau kitas klausimas“, - sako Harvardo universiteto mokslininkė, ukrainiečių istorikė dr. Mariana Budjeryn.

    „Tikslas gali būti paskleisti vadinamąjį karo rūką, sudrumsti vandenis, apkaltinti Ukrainą, kad ji bombarduoja jėgainę. Turbūt siekiama grąžinti istorinius prisiminimus apie Čornobylį, palaužti Ukrainos valią priešintis, priversti žmones dalyvauti melaginguose referendumuose okupuotose teritorijose ir sustabdyti karinę Vakarų paramą Ukrainai. Man tai irgi atrodo įtikinamas šito labai pavojingo žaidimo tikslas.“

    Pokalbis su dr. Mariana Budjeryn apie precedentų neturintį branduolinės energetikos pavertimą ginklu Ukrainoje.

    Autorė Vaida Pilibaitytė

    • 28 min
    Vienkartinė planeta. Dešimt organizmų rūšių ir dešimt priežasčių, kodėl

    Vienkartinė planeta. Dešimt organizmų rūšių ir dešimt priežasčių, kodėl

    2022 metų rūšių dešimtukas – tai Lietuvos gamtininkų žinutės visuomenei apie biologinę įvairovę, jos būklę, o kartu ir kvietimas bendradarbiauti.

    Visas sąrašas: https://www.lmnsc.lt/uplfiles4/2022%20met%C5%B3%20r%C5%AB%C5%A1i%C5%B3%20de%C5%A1imtukas_plakatas.pdf

    Nuotraukoje: prožirninė kuprotoji cikada yra neseniai Lietuvoje aptikta, potencialiaii invazinė rūšis.

    Kazimiero Martinaičio nuotrauka.

    • 28 min
    Vienkartinė planeta. Ar naujoji Aplinkos ministerijos tvarka leis mažinti želdynų plotus miestuose?

    Vienkartinė planeta. Ar naujoji Aplinkos ministerijos tvarka leis mažinti želdynų plotus miestuose?

    Šią vasarą visuomenės dėmesio sulaukė Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymas dėl naujos miestų želdynų plotų apskaičiavimo tvarkos.

    Kai kurie visuomenininkai sukritikavo sprendimą panaikinti želdynų skirstymą į vietinius, rajoninius ir centrinius. Pasak jų, naujoji tvarka atitolina žaliąsias erdves nuo žmonių ir sudaro sąlygas perpus sumažinti vienam miesto gyventojui tenkantį želdynų plotą nuo 25 iki 12 kv.m.

    Trūkumų įžvelgia ir antikorupcinį dokumento vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, rugpjūtį apie pradėtą tyrimą pranešė ir Generalinė prokuratūra. Klausimas buvo aptariamas ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kuris įpareigojo Aplinkos ministeriją iki rudens peržiūrėti pakeitimus ir pasiūlyti jų korekcijas pagal išsakytas pastabas.

    Tuo metu Aplinkos ministerija suskubo sudaryti darbo grupę neaiškumams aptarti ir savo inicijuotus pakeitimus gina, teigdama, kad jie įveda aiškumo, o želdynų plotų miestuose nemažės.

    Autorė Vaida Pilibaitytė

    • 29 min
    Vienkartinė planeta. Geologai ištyrė, kad arsenas Lietuvos vandenyje yra gamtinės kilmės

    Vienkartinė planeta. Geologai ištyrė, kad arsenas Lietuvos vandenyje yra gamtinės kilmės

    Prieš keletą metų Raseinių rajono geriamajame vandenyje aptiktas normas viršijantis arsenas Lietuvos geologams tapo galvosūkiu. Ilgą laiką manyta, kad Lietuvoje natūralių arseno anomalijų negali būti, todėl specialistai ieškojo kitų priežasčių – taršos dėl gręžinių įrangos sudėties ar žemės ūkio chemikalų.

    Visgi šios versijos nepasitvirtino ir ėmus nuodugniau tirti paaiškėjo, kad padidėjusios šio sveikatai pavojingo elemento koncentracijos fiksuojamos visoje šalyje. Šiandien, praėjus penkeriems metams, Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad Lietuvos požeminiame vandenyje aptinkamas arsenas yra gamtinės kilmės.

    Specialistai Rasa Radienė, Jurga Austienė, Petras Pūtys ir Vilija Galdikienė pasakoja apie atliktus tyrimus ir sugriežtintą geriamojo vandens kontrolę.

    Autorė Vaida Pilibaitytė

    • 27 min

Customer Reviews

5.0 out of 5
1 Rating

1 Rating

You Might Also Like

LRT
LRT
BBC Radio
BBC Radio

More by LRT

LRT
LRT
LRT
LRT
LRT
LRT